Žiemos vidurys – pats metas skiepytis nuo encefalito

Šiauliai

Patirtis. „Patikėkite: laukimo periodas – ar sirgsiu erkiniu encefalitu, ar ne – buvo kupinas nerimo. Dar ir dabar smagu, prisiminus, koks didelis apėmė džiaugsmas, kad viskas baigėsi laimingai“, – pasakoja gydytojas Algimantas Baublys. (Catkin nuotr.)

Jurgita KastėnėŠaltinis: Etaplius.lt

69130

Kad organizmas tinkamai pasiruoštų apsaugai nuo erkinio encefalito viruso, kol erkės neaktyvios, pats metas pasiskiepyti. Vakcina – viena efektyviausių profilaktikos priemonių, apsaugančių nuo sunkios centrinės nervų sistemos infekcijos. Skiepytis rekomenduojama visiems – net ir jaunesniems nei penkerių metų vaikams.

Skiepytis nepigu, bet sirgti kur kas brangiau

Kasmet besąlygiškai pasitikintis skiepais gydytojas infektologas Algimantas Baublys mena savo paties pamokančią gyvenimišką istoriją. Tuomet, vienintelį kartą nepasiskiepijus, jam įsisiurbė erkė kaip tik į tą pačią vietą, į kurią neseniai buvo įgėlusi bitė – po laikrodžio dirželiu.

„Pamaniau, jog šiek tiek keista, kad vėl ten pat niežti. Besikasant užkliuvau už juodo taškelio, paaiškėjo, jog tai erkė. Patikėkite: laukimo periodas – ar sirgsiu erkiniu encefalitu, ar ne – buvo kupinas nerimo. Dar ir dabar smagu, prisiminus, koks didelis apėmė džiaugsmas, kad viskas baigėsi laimingai“, – pasakoja gydytojas.

Po šio nuotykio gydytojas sau ir savo žmonai pasižadėjo paaukoti pinigų sumą jųdviejų sveikatos labui, kad vėliau nereikėtų išleisti kur kas didesnės pinigų sumos, kovojant su liga. Juk ji nesuteikia garantijos, jog pasveikęs liksi iš tiesų sveikas, o ne gyvas, bet luošas arba dar blogiau – šansas gyventi nebebus suteiktas.

Keista, tačiau daugumai žmonių erkės įkanda būtent jų gyvenamojoje aplinkoje: nuosavo sodo teritorijoje, namo kieme ir pan. Taip nutiko ir gydytojo infektologo žmonai. Iki tol gydytojas buvo įsitikinęs, jog jų sode erkių būti negali, mat kasmet sodo vaismedžius pats nupurškia nuo parazitų bei grybelinių ligų. Įvairių ligų sukėlėjai, slypintys ant medžių ir po jais, anot mediko, turėtų žūti.

Erkėms reikalingas kitas gyvas padaras, kurio krauju jos galėtų maitintis. Tad jas nešioti po įsivaizduojamai saugias teritorijas gali ir benamiai gyvūnai, graužikai bei paukščiai.

Trečdalis pasveiksta nevisiškai

Gydytojas infektologas A. Baublys sako savo darbo praktikoje matęs ne vieną žmogaus ir erkės kaktomušos atvejį. Vieni jų, anot mediko, įsimintini dėl to, kad iš sunkios būklės žmogui pavyksta pasveikti be liekamųjų reiškinių. Kiti atmintin įstringa kaip sunkios beviltiškos kovos su mirtimi atvejai, kur nugali mirtis.

Maždaug trečdalis ligonių pasveiksta nevisiškai. Pasveikusius vargina miego sutrikimai, negalėjimas susikaupti, padidėjęs jautrumas, elgesio pokyčiai. Neretai pasitaiko ir sunkių liekamųjų reiškinių – paralyžiaus ir parezės, raumenų atrofijos, traukulių, psichikos sutrikimų, pusiausvyros bei koordinacijos sutrikimų ir kt.

Gyvenimas, kai suaugęs žmogus tarsi naujagimis negeba nulaikyti galvos, negali valdyti rankų, todėl visą likusį laiką yra priklausomas nuo kitų, yra sunkus bei varginantis. Tad nereikia stebėtis, jog jie nuolat lydimi slogių minčių bei varginami depresijos.

Skiepytis būtina ir verta

Siurbdamos kraują, erkės suleidžia ir įvairių ligų sukėlėjų. Aktualiausios erkių platinamos ligos Lietuvoje – erkinis encefalitas ir Laimo liga. Tai dvi skirtingos ligos, nes skirtingi ligų sukėlėjai – Laimo ligą sukelia borelijos, o erkinį encefalitą – virusai.

Kadangi ligų simptomai skirtingi, tad skiriasi ir jų gydymo būdai. Laimo ligos gydymui neišvengiamai reikalingi antibiotikai, o nuo erkinio encefalito iki šiol nėra specifinio gydymo – gydomi tik jo simptomai.

Atkreiptinas dėmesys, kad, net ir pasveikus, nemažai daliai ligonių liekamųjų ligos reiškinių lieka visam gyvenimui, o tai stipriai veikia gyvenimo kokybę, priverčia pakeisti ne tik darbą, bet ir gyvenimo būdą, atsisakyti mėgstamos veiklos.

Kad organizmas spėtų tinkamai pasiruošti apsaugai nuo erkinio encefalito, gydytojas pataria ne delsti, o suskubti pasiskiepyti, kol erkės dar neaktyvios ir nėra užsikrėtimo pavojaus. Rekomenduojama pasiskiepyti visiems, ypač tiems, kurių darbas ar poilsis susijęs su buvimu gamtoje.

Nuo erkinio encefalito vakcina yra mokama, tačiau susirgus šios ligos gydymas bei reabilitacija kainuoja kur kas brangiau nei skiepai. „Dar esant sveikiems, nereikėtų taupyti sveikatos sąskaita, o kvailiausia – tikėtis, jog jums tai negresia“, – sako gydytojas, primindamas, kad nuo Laimo ligos skiepų nėra.

Skiepijantis geriausia išlaikyti intervalus, kurie reikalingi tam, kad spėtų pasigaminti reikiamas kiekis antikūnų. Įskiepijus dvi erkinio encefalito vakcinos dozes, išlaikant 1–3 mėnesių intervalą tarp pirmos ir antros dozių, susidaro imunitetas, visiškai apsaugantis žmogų nuo erkinio encefalito išsivystymo vienus metus.

Trečia vakcinos dozė skiriama, maždaug praėjus metams nuo antrosios dozės įskiepijimo. Imunitetas išsilaiko trejus metus. Vėliau, norint palaikyti apsauginį imuniteto lygį, kas trejus metus reikia pakartotinai skiepytis po vieną dozę.

Ginantis nuo infekcinių ligų, padėti gali tik skiepai

Gydytojas sako, jog naivu tikėtis, kad, keičiant gyvenimo būdą bei pasirenkant tinkamą mitybą, galima taip sustiprinti savo imunitetą, jog jokios ligos jo neįveiks. Su amžiumi žmogaus imunitetas silpsta savaime, tad jam pagelbėti, vien propaguojant sveiką gyvenimo būdą, nepakanka. Ginantis nuo infekcinių ligų, veiksmingai padėti gali tik skiepai.

Apmaudu, jog žmonės dar vis sunkiai pasitiki medikų rekomendacijomis skiepytis, motyvuodami, jog tikimybė erkei įsisiurbti nėra labai dažna. Tačiau kai ji įsisiurbia ir ligos eiga nebūna tokia, kokios tikėtasi, kaltė suverčiama gydytojams. Neva skiepai buvo blogi ar nebuvo laiku suteikta pagalba ir pan.

Iš tiesų tokiais atvejais žmogaus organizmo reakcija būna neadekvati į jį pakliuvusiai infekcijai, tad dar prieš keletą valandų atrodęs sveikas žmogus dėl žaibinės formos, kuri neįveikiama visame pasaulyje, staiga miršta.

Erkiniu encefalitu persirgusiems vaikams ilgalaikių liekamųjų reiškinių pasitaiko labai retai, tačiau privalu rasti pinigų sumą ir vaikų skiepams. Juk mažųjų sveikata, kaip ir suaugusiųjų, neįkainojama. Vaikams skirtos vakcinos dozės būna su sumažintu antigeno kiekiu.

Aptikus įsisiurbusią erkę, reikia ją kuo greičiau ištraukti, nenaudojant jokių aliejų ar riebalų. Sukti ją pagal laikrodžio rodyklę taip pat nėra veiksminga.

„Jokiu būdu negalima „kutenti“ erkės pilvuko, nes, jį paspaudus, erkė išvemia savo turinį, taip tik dar labiau padidindama išleidžiamų virusų kiekį“, – perspėja medikas.

Nepasiteisino ir plačiai reklamuoti pincetai erkėms traukti. Saugiausias būdas – sterili medicininė adata, kurios galiuku bakstelime šalia įsisiurbusios erkės ir išverčiame ją su visu straubliuku, nenutraukdami erkės galvutės nuo kūno, lauk. Tą vietą dezinfekuojame.

Jeigu patys negalite pašalinti erkės ar tiesiog bąlate, vos pamatę kraujo lašą, pagalbos kreipkitės į medikus. Svetimas skausmas, anot mediko, visomis prasmėmis lengvesnis.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt