Žiema – traumų metas: ką svarbu žinoti paslydus ir susitrenkus galvą?

Vilnius

Asociatyvi Eltos nuotr.

Reporteris BrigitaŠaltinis: Etaplius.lt

202893

Įsibėgėjus žiemos sezonui, nemaža dalis žmonių suskumba pasimėgauti lauko pramogomis – vieni susiruošia slidinėti nuo kalnų ar ant ledo, kiti – tiesiog pasivaikščioti ir daugiau laiko praleisti gryname ore. Kad ir kokia veikla užsiimtumėte, svarbu nepamiršti apie saugumą, kadangi lauko pramogos ar įprasti pasivaikščiojimai ant ledo ar plikledžio metu gali baigtis traumomis. Viena pavojingiausių – smegenų sukrėtimas, kuris, anotšeimos gydytojos Ievos Rainienės, yra statistiškai dažniausia galvos trauma.

„Žiemą, esant permainingiems orams, o ypač plikledžiui, galvos smegenų traumų rizika yra daug didesnė nei kitais metų laikais. Jos ypač dažnai pasitaiko čiuožinėjant ant ledo, leidžiantis rogutėmis nuo kalniuko, slidinėjant kalnuose ar neatsargiai vairuojant. Paprasčiausias neatsargumas, netinkamai įvertintos slidžios kelio dangos ar tiesiog netinkamai parinkta apranga bei avalynė lemia, kad žiemos metu galvos traumos pasitaiko dažniau", – pasakoja šeimos gydytoja Ieva Rainienė.

Galvos sumušimas ar smegenų sukrėtimas?

Pastebima, kad kalbant apie galvos traumas, neretai yra painiojamos smegenų sukrėtimo ir galvos sumušimo sąvokos. Visgi, būtina žinoti, kad smegenų sukrėtimas yra pavojingesnė būklė, galinti pasireikšti ir sąmonės netekimu.  

„Galvos sumušimas dažniausiai pasireiškia išoriniais veido ir galvos plaukuotosios dalies pažeidimo požymiais: žaizdomis, nubrozdinimais ir kraujosrūvomis. Tuo tarpu galvos smegenų sukrėtimas yra statistiškai dažniausia galvos trauma, priskiriama difuziniam smegenų sužalojimui, kuriam gali būti būdingas gyvybiškai svarbių smegenų funkcijų sutrikimas", – aiškina šeimos gydytoja.

Skirtingai nuo paprasto galvos sumušimo, esant galvos sukrėtimui gali pasireikšti galvos svaigimas, pykinimas, vėmimas, dvejinimasis ir nevalingi akių judesiai, sutrikusi orientacija, atmintis bei koordinacija, padažnėti pulsas, kvėpavimas, arterinis kraujo spaudimas ir suintensyvėti prakaitavimas. Šiai traumai taip pat būdingas sąmonės netekimas, tačiau kūdikiams ir mažiems vaikams šis simptomas dažniausiai nepasireiškia.

Ką svarbu žinoti, patyrus galvos traumą?

Šeimos gydytojos teigimu, patyrus galvos traumą, pirmos 24-48 valandos yra kritiškai svarbios, todėl jų metu būtina aktyviai stebėti nukentėjusiojo būklę, net jeigu jo savijauta yra gera.

„Namuose nukentėjusiajam asmeniui reikalingas poilsis ir ramybė, sutrenktą vietą reikėtų šaldyti ledo kompresu, prireikus vartoti nuskausminamuosius preparatus, o valgyti ir gerti galima kaip įprasta.

Pasireiškus tokiems simptomams kaip mieguistumas, vangumas arba pernelyg didelis susijaudinimas, pykinimas, vėmimas, traukuliai, stiprūs galvos skausmai, jutimų sutrikimai, nusilpusios galūnės, sutrikusi kalba, išsiplėtę akių vyzdžiai ar pasireiškus kitiems regėjimo sutrikimams, keistiems akių judesiams, didėjant gumbui sutrenkimo vietoje – reikėtų nedelsiant vykti į gydymo įstaigą arba kviesti greitąją medicinos pagalbą", – įspėja šeimos gydytoja I. Rainienė.

Tuo tarpu jeigu patyrus galvos traumą žmogus praranda sąmonę – jis turėtų būti nedelsiant apžiūrėtas gydytojo. Esant įvykio vietoje kartu su traumą patyrusiu asmeniu, būtina tinkamai juo pasirūpinti dar iki gydytojo apžiūros – atverti kvėpavimo takus, pakelti apatinį žandikaulį ir pradėti gaivinimą.

Neignoruokite blogėjančios būklės

Galvos smegenys yra svarbiausias žmogaus organas, valdantis viso organizmo veiklą, todėl bet kokia patirta ir negydyta galvos trauma gali turėti ilgalaikių padarinių žmogaus būklei.

„Galvos smegenų sukrėtimas – tai procesas, kuris po 12-72 valandų gali turėti įtakos atsiradusiai patologinių procesų grandinei, pažeisti neuronų jungtis ir pačius neuronus. Iš pradžių galvos smegenų trauma gali pasirodyti lengva, tačiau vėliau požymiai vis stiprėja ir nukentėjusįjį gali ištikti koma ar netgi mirtis", – įspėja Klaipėdos „MediCA klinika" šeimos gydytoja.

Laiku nesikreipiant į gydytojus, galvos smegenų traumos gali komplikuotis karščiavimu, epilepsija, meningitu, riebaline embolija, smegenų abscesu, smegenų atrofija. Trauminis galvos smegenų pažeidimas taip pat yra glaudžiai susijęs su Alzheimerio, Parkinsono ligos, išsėtinės sklerozės išsivystymu.

Šeimos gydytoja I. Rainienė įspėja, kad remiantis tik simptomais savarankiškai nustatyti traumos sunkumo gali būti neįmanoma. Norint tiksliai išsiaiškinti diagnozę, reikėtų kreiptis į gydytoją, kuris atliktų galvos smegenų kompiuterinės tomografijos tyrimą – informatyviausią radiologinį tyrimą, reikalingą galvos smegenų pažeidimo atvejais.

Traumų padės išvengti apdairus elgesys

Žiemą, kai keliai ir šaligatviai yra slidūs, šeimos gydytoja pataria pasirūpinti batais storu, grublėtu padu, žemu pakulniu ir ilgu aulu tam, kad čiurnos padėtis būtų stabilizuota. Taip pat nepamiršti įdėmiai stebėti kliūtis, slidžius ruožus, naudotis turėklais bei eiti atsargesniu žingsniu, lengvai palinkus į priekį ir ištraukus rankas iš kišenių.

Tiek vaikams, tiek vyresniems žmonėms, mėgstantiems aktyvias žiemos pramogas, rekomenduojama dėvėti šalmus, kepures ir kitas apsaugines kūno priemones, kurios padės sumažinti galvos traumų riziką.

Atminkite, patyrus bet kokio sunkumo galvos traumą, keletą parų įdėmiai stebėkite savo būklę, o jai blogėjant – nedelskite ir kreipkitės į gydytojus. 

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt