Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt
Šiandien, sausio 23 d. Vilniaus rajono Nemėžio seniūnijoje vyko Vilniaus rajono savivaldybės merės Marijos Rekst bei LR Žemės ūkio viceministro Petro Narkevičiaus susitikimas, kurio metu aptartos galimybės bendradarbiauti siekiant aktualizuoti ir skatinti visuomenę domėtis unikaliu, į UNESCO pasaulio paveldo apsaugą įtrauktu Struvės geodeziniu lanku.
Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu 2020-uosius paskelbti UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje metais bei patvirtinta UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje metų minėjimo 2020 metais programa, siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į Pasaulio paveldo sąrašą įrašytų Lietuvos kultūros paveldo vietovių – Vilniaus istorinio centro, Kernavės archeologinės vietovės, Kuršių nerijos, Struvės geodezinio lanko – kultūrinę ir istorinę reikšmę bei vertę, didinti šių vietovių pažinimą bei išsaugojimo svarbą.
Vienas iš UNESCO Pasaulio paveldo sąrašo įrašytų kultūros ir gamtos paveldo objektų 2020 m. minintis 15 metų įrašymo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą sukaktį – Struvės geodezinis lankas, kurio du punktai yra Vilniaus rajono Nemenčinės seniūnijos Meškonių (N 54°55′48″ E 25°18′43″) bei Nemėžio seniūnijos Paliepiukų (N 54°37′55″ E 25°26′31″) kaimuose.*
Vykusio susitikimo metu, kuriame dalyvavo Žemės ūkio ministerijos bei Vilniaus rajono savivaldybės atstovai, apsilankyta Struvės geodezinio lanko punkte, esančiame Nemėžio seniūnijos Paliepiukų k. bei Vilniaus rajono Vladislavo Sirokomlės muziejuje, kur Ministerijos atstovams papasakota apie Savivaldybės kartu su partneriais bei Vilniaus rajono turizmo informacijos centro vykdomus projektus, skatinančius visuomenę domėtis krašto kultūra, istorija bei tradicijomis.
Tuo tarpu viceministras pasiūlė aktyvinti LR Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos, Vilniaus rajono bei Rokiškio rajono savivaldybių bendradarbiavimą dar 2020 m. pasirašant keturšalę deklaraciją, siekiant aktyviai vykdyti UNESCO saugomų punktų sklaidą, pristatyti galbūt mažai visuomenei žinomus Struvės geodezinio lanko punktus, juos sutvarkant bei padarant labiau patraukliais lankytojams.
* Struvės geodezinio lanko punktai
Maždaug 2 820 km ilgio Struvės geodezinis lankas liudija apie išskirtinę pažangą žemės mokslų srityje. Šio XIX a. pradžios mokslinio projekto tikslas buvo kaip įmanoma tiksliau ištirti ir nustatyti Žemės planetos dydį ir formą. Įvairių šalių mokslininkų ir monarchų glaudaus bendradarbiavimo dėka buvo pasiektas didingas ir visai žmonijai svarbus rezultatas – tiksliausiai išmatuota ilgiausia Žemės dienovidinio lanko atkarpa. Šis ypatingos reikšmės pasiekimas atliekamiems tolesniems skaičiavimams turėjo įtakos net ir po šimtmečio.
Struvės geodezinis lankas – tai matavimo priemonė, specialiai sukurta apskaičiuoti tam tikrus Žemės parametrus, pvz., formą, dydį, dienovidinio ilgį. Šis lankas driekiasi nuo Juodosios jūros pakrantėje prie Dunojaus žiočių esančio istorinio Izmajilo miesto iki Arkties vandenyno skalaujamo Fugleneso švyturio. Tarp pietinės Ukrainos iki šiaurinės Norvegijos pakrantės nubrėžtas lankas jungia dešimt dabartinių valstybių: Ukrainą, Moldovą, Baltarusiją, Lietuvą, Latviją, Estiją, Rusiją, Suomiją, Švediją ir Norvegiją. Įdomu ir tai, kad Struvės lankas beveik sutampa su Vakarų ir Rytų Europos riba.
Struvės geodezinį lanką sudaro 258 trikampių grandinė su 265 jį žyminčiais pagrindiniais punktais. Objektai pažymėti įvairiais simboliais: išgręžtos daubos akmenyse, geležiniai kryžiai, specialiai pastatyti paminkliniai obeliskai, informacinės lentelės ir pan.
2005 metais Struvės geodezinis lankas buvo įrašytas į UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos Pasaulio paveldo sąrašą. Iš 34 įrašytų į sąrašą geodezinio lanko punktų trys yra Lietuvoje! Tai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Ūkio ministerijos ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Geodezijos instituto išrinkti valstybinio geodezinio tinklo punktai: Meškonyse (Nemenčinės sen., Vilniaus r.), Paliepiukuose (Nemėžio sen., Vilniaus r.), Gireišiuose (Rokiškio r.). Kiekvieną iš šių punktų puošia paminkliniai stulpai su UNESCO simboliniu ženklu.