Žemdirbiai pradeda antrą šiais metais protestą Briuselyje

Vilnius

pixabay.com nuotr.

Reporteris DovilėŠaltinis: Etaplius.lt

64388

Lietuvos žemės ūkio rūmų (ŽŪR) organizacijos rengia antrąją šiais metais protesto akciją Briuselyje. Europos Vadovų Tarybos susitikimo metu bus toliau reikalaujama didesnių tiesioginių ES išmokų.

Prie lietuvių protesto akcijos jungiasi Lenkijos, Čekijos, Slovakijos žemės ūkio rūmai bei Latvijos žemdirbių savivaldos organizacijos. ŽŪR pažymi, kad bus reikalaujama ES tiesioginių išmokų vidurkio, kuris yra apie 266 eurai už hektarą.

Anksčiau ŽŪR pirmininkas Arūnas Svitojus yra sakęs, kad vienas pagrindinių protesto motyvų - sąlygų dėl tiesioginių išmokų tarp Lietuvos ir kitų ES šalių suvienodinimas.

„Yra ne tik mūsų reikalavimai, yra ir kompleksas priemonių, kurias sieja ES institucijos. „Brexitas“ iki šiol neišspręstas, biudžeto tvirtinimas - taip pat. Nepaisant visų dalykų, Lietuva išlaiko principus rodyti stuburą bendrame ES kontekste, kad lygios teisės, nediskriminacinės pozicijos turi būti išlaikytos“, - sakė A. Svitojus.

Kaip teigė ŽŪR pirmininkas, po pirmojo protesto, vykusio spalį, Lietuvai pavyko sutvirtinti savo derybines pozicijas ir sutelkti derybų partnerius.

„Tai sustiprino derybinę pozicija, kuri yra kieta. Ir šiandien prezidentė pasakė: „aš galiu pritaikyti veto teisę“, kadangi tai pažeidžia stojimo į ES sutartį, kurią mes diskutavome. (...) Taip pat gali būti pritaikytas teisminis kelias, tačiau prezidentė tokiais dalykais turbūt nežaidžia“, - sakė A. Svitojus.

Naujuoju 2021-2027 m. laikotarpiu Lietuvai tiesioginėms išmokoms ir kaimo plėtrai iš viso numatoma skirti apie 5,2 proc. mažiau, nei 2014-2020 m. laikotarpiu.

Pasak ŽŪR, išmokos iki ES vidurkio bus didinamos po 2 proc. kasmet, o 2027 metais Lietuvos tiesioginių išmokų vidurkis turėtų pasiekti 204 eurų už hektarą (ha) lygį, kas sudarytų 79 proc. ES vidurkio. Lietuva su 2020 metais planuojamu 196 eurų vidurkiu yra trečia nuo galo - po Estijos ir Latvijos, o didžiausias išmokas gauna Olandija (vidutiniškai 403 eurus).

Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra sakiusi, kad dėl „Brexit“ objektyvios sąlygos nėra palankios deryboms dėl daugiametės perspektyvos, bendras lėšų kiekis mažėja, tačiau Lietuva turi užtikrinti šalies žemdirbių konkurencines sąlygas bendroje Europos rinkoje.

Šalies vadovės teigimu, Lietuvos netenkina, kad naujajam finansiniam periodui EK siūloma parama kaimo plėtrai mažėja ketvirtadaliu - tokiu pat dydžiu kaip ir turtingesnėms ES šalims, o keičiamos Kaimo plėtros programos bendrojo finansavimo proporcijos reikštų didelį iššūkį Lietuvos biudžetui, kuris gali būti nepajėgus skirti reikiamų bendrojo finansavimo lėšų.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt