Žemaičių kultūrinis identitetas spektaklyje „Kražių skerdynės“

Šiauliai

Reporteris LinaŠaltinis: Etaplius.lt

101499

„... kai kaupiasi gražus debesis, pagal mūsų sampratą, turi atsirasti žmogus, kad atspėtų jo paskirtį. Tada debesis krinta ir pavirsta ežeru su savo vardu, su savo vandeniu... ir štai atsiranda tie vyrai ir geros moterys, kurios nuspėjo ir įvardijo tą Kražių faktą, Kražių įvykius... ir pasidaro ežeru... pasidaro spektakliu...“ Tokiais žodžiais Klaipėdos universiteto profesorius Petras Bielskis apibūdino Kelmės mažojo teatro spektaklį „Kražių skerdynės“ pastatytą pagal Regimanto Kaškausko dramą.

Foto galerija:

Spektaklis mini 1892 - 1893 m. istorinius įvykius. Kražių vardas tapo plačiai žinomas po 1893 m. lapkričio 22 d., kai vietos gyventojai neleido nugriauti XVIIIa. vienuolių benediktinių pastatytos Kražių bažnyčios. Už tai su kražiškiais buvo žiauriai susidorota. Skerdynės pasibaigė 9 tikinčiųjų mirtimi, 54 žmonės buvo sužeisti ir 150 įkalinti. Bažnyčia buvo uždaryta.

Lietuvos Kultūros taryba finansavo Kelmės mažojo teatro projektą „Žemaičių kultūrinis identitetas spektaklyje KRAŽIŲ SKERDYNĖS“, kuris subūrė mėgėjus ir profesionalius aktorius bendram spektakliui. Spektaklis „Kražių skerdynės“ skirtas Žemaitijos vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 800-sioms metinėms. Projekte dalyvavo Kelmės mažojo teatro aktoriai, Valstybinio Šiaulių dramos teatro aktorius Aidas Matutis, Akmenės rajono savivaldybės kultūros centro Akmenės kultūros namų teatro kolektyvas, Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centro Kuršėnų vaikų ir jaunimo teatras „Ikaras“, Kražių Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus kultūros centro darbuotojai, Žalpių etnografinis ansamblis. Spektaklį „Kražių skerdynės“ (R. Kaškausko pjesė pagal J. Marcinkevičiaus romaną „Kražių skerdynės“) pamatė Kražių, Kuršėnų, Akmenės, Vilniaus, Kelmės ir Užvenčio miestų gyventojai.

Projektas startavo 2019 m. birželio 9 dieną Kražių Šv. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčios šventoriuje. Pakilią nuotaiką padiktavo saulėta diena ir nuoširdi, draugiška klebono – monsinjoro Ginto Sakavičiaus šypsena bei malonūs padėkos žodžiai režisieriui Algimantui Armonui ir aktoriams.

Birželio 30 dieną spektaklis parodytas Kuršėnuose respublikiniame mėgėjų teatrų festivalyje – konkurse „Kazimiera Kymantaitė – nacionalinės dramaturgijos puoselėtoja“, skirtame aktorės ir režisierės Kazimieros Kymantaitės 110 – osioms gimimo metinėms paminėti. Spektakliui „talkino“ šilta, paslaptinga vasaros vakaro prieblanda ir gausus rimtai nusiteikusių žiūrovų būrys. (3,4,5,6,7,8 nuotr.)

Trečiasis spektaklis įvyko rugsėjo 8 dieną Akmenės bažnyčios šventoriuje. Žiūrovai, netilpę ant šventoriuje išdėliotų suolų, įsikūrė už šventoriaus ir susikaupę žiūrėjo spektaklį, kuris ėjo, kaip niekada, vientisai ir ritmiškai.

Ketvirtasis spektaklis vyko rugsėjo 14 dienąVilniuje Lukiškių aikštėje. Prieš spektaklį pradėjo lynoti, bet, kai prasidėjo spektaklis, lietus susigėdo ir paliko ramybėje aktorius bei žiūrovus. Po spektaklio lietus vėl grįžo su dviguba jėga (ir netikėk stebuklais...).

Penktasis spektaklis rugsėjo 22 dieną vyko Kelmės kultūros centre. Projekto dalyviams tai buvo pirmas spektaklis SCENOJE. Kelmiškiai negailėjo aplodismentų net spektaklio metu, o pabaigoje plojo atsistoję. Kelmės mažojo teatro režisierius Algimantas Armonas ir administratorė Rasa Šiaučiūnaitė apipylė projekto dalyvius padėkomis ir dovanomis. (22,23,24,25,26)

Valstybinis Šiaulių dramos teatras 15 projekto dalyvių padovanojo bilietus į spektaklį „Nebylys“. Džiaugiamės, kad net keturi kuršėniškiai ( Matas Cironka, Kamilė Jonaitytė, Gabrielė Skirmantaitė ir Artūras Valinevičius) turėjo galimybę nemokamai pamatyti spektaklį.

Rugsėjo 30 d. Užvenčio kultūros centre įvyko šeštasis, paskutinis spektaklis. Žmonių susirinko pilna salė. Pusantros valandos, tiek trunka spektaklis „Kražių skerdynės“, praėjo nejučiomis. Po spektaklio žiūrovai lėtai stojosi plodami ir ilgai nepaleido aktorių iš scenos.

Mes, Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centro teatrų „Ikaras“ ir „Mozaika“ vadovai, dėkingi Kelmės mažojo teatro direktoriui Algimantui Armonui, kad suteikė jauniems žmonėms progą įsijungti į profesionalaus teatro darbą bei prisiliesti prie improvizacijos meno. Vaikai ir jaunimas liko labai patenkinti šia patirtimi.

SĖKMĖS, Algimantai! Kurk naujus projektus ir burk žmones bendram prasmingam darbui.

Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centro meno vadovas-režisierius

Petras Valskys

Spektaklio „Kražių skerdynės“ režisieriaus Algimanto Armono nuomonė apie Kuršėnų teatro „Ikaras“ dalyvavimą projekte:

„Kuršėnų vaikų ir jaunimo teatras „Ikaras“ jau daugelį metų skamba įvairiose Lietuvos kultūrinėse erdvėse. Savo teatriniais ieškojimais stebina Lietuvos ir tarptautinių festivalių žiūrovus. Atėjo metas įsijungti ir į projektą, skirtą Žemaitijos vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 800-osioms metinėms paminėti su spektakliu Regimanto Kaškausko „ Kražių skerdynės“.

Kuršėnų teatro „Ikaras“ vaikų ir jaunimo spinduliuojančios akys, noras sužinoti ir pajusti žemaičių dvasią, dalyvaujant spektaklio mažuose prabėgimuose, masinių scenų veiksme, kovų mizanscenose, suteikia spektakliui dinamikos, veržlumo, pozityvaus veiksmo. Jų stebėjimas, prisitaikymas prie aktorių kuriamų personažų, tik išryškino jų charakterius. Tai džiugina mane režisierių ir nuteikia tolimesniam kūrybiniam ieškojimui, surandant esmę edukacinėje jaunimo savišvietoje. Didžiulė pagarba vadovams Leontinai ir Petrui Valskiams, kurie ugdo būsimus šviesius žmones.“

Teatro „Ikaras“ dalyvių mintys:

„Dalyvaudamas projekte „Žemaičių kultūrinis identitetas spektaklyje KRAŽIŲ SKERDYNĖS“, turėjau galimybę pamatyti, kaip dirba profesionalūs aktoriai...

Kuriant ŽANDARO personažą, teko gerokai pasukti galvą, kad suprasčiau, kokie buvo žandarai, jų mąstysena, kaip jie reaguodavo į tam tikras situacijas. Man jie pasirodė tarsi žvėrys, visiškai netekę visų žmogiškųjų savybių – žiaurūs, negailestingi, aklai klausantys vyresnybės nurodymų, negalvodami apie pasekmes.

Vaidmens kūrimui labai padėjo apranga ir ginklai, o jei tiksliau – bizūnas. Turėdamas jį jautiesi viršesnis už kitus, taip ir norisi kam nors šmaukštelėti per kuprą. Negaliu nepaminėti ir Kelmės mažojo teatro aktoriaus Česlovo Brazinsko, kuris atliko Kauno gubernatoriaus Nikolajaus Klingenbergo vaidmenį. Jis visada spektaklio metu sugebėdavo sukurti tokią įtampą ir nejaukią atmosferą, kad kartais net užmiršdavau kvėpuoti...

Matas Cironka

„Man labiausiai patiko aktorius Aidas Matutis (Felikselis). Jis tikrai dirba nuo dūšios...“

Gabrielius Jagminas

„Spektaklis „Kražių skerdynės“ man ypatingas tuo, kad teko dirbti su profesionaliais aktoriais (Kelmės mažojo teatro aktoriai ir Šiaulių dramos teatro aktorius Aidas Matutis). Visi aktoriai labai draugiški ir šilti, o kaip jie nuoširdžiai ir įsijautę dirba spektaklyje, tai tiesiog pamoka mums jauniesiems aktoriukams... Labai nelaukiu projekto pabaigos. Bus liūdna atsisveikinti su akmeniškiais, kražiškiais, kelmiškiais...“

Ugnė Lideikytė

„Man labai patiko dalinti skrajutes Vilniuje prieš spektaklį. Buvo labai linksma ir įdomu kviesti žiūrovus į spektaklį „Kražių skerdynės“...

Aidas Gustys

„Spektaklis skatina nepamiršti ir domėtis tuo, kas vyko prieš daug daug metų (1893 m.). Šiame spektaklyje tiek daug emocijų: džiaugsmas, pyktis, neviltis, pasitikėjimas, baimė, noras kovoti iki galo ir „neatidūti bažnytelis“.

Ačiū visiems spektaklio dalyviams, kurie taip nuoširdžiai priėmė mus „ikariečius“. Labai pasiilgsiu repeticijų ir aktorių. Didelis ačiū už galimybę dirbti šalia profesionalių aktorių.“

Kamilė Jonaitytė

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt