Zarasų krašto muziejuje – renginys ,,Lietuvos Sąjūdžiui 30“

Zarasų krašto muziejuje spalio 23 d., antradienį, 16 val., įvyks renginys, skirtas Sąjūdžio 30-mečiui paminėti. Bus atidaryta fotografijų ir spaudinių paroda iš muziejaus fondų bei fotomenininko Rimo Lelecko archyvo, skirta šiai datai įprasminti (paroda veiks iki spalio 31 d.).

Renginyje dalyvaus politikas, visuomenės veikėja, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo Tarybos pirmininkas,Sąjūdžio garbės pirmininkas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas, profesorius Vytautas Landsbergis.

Taip pat dalyvaus Virginija Kochanskytė, aktorė, režisierė, Klaipėdos universiteto docentė, kuri atliks programą ,,Šimtmečio dialogas. Dedikacija Sigitui Gedai ir Maironiui“. Joje primins ir interpretuos Sigito Gedos – poeto, dramaturgo, kritiko, vertėjo, eseisto, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, Gedimino ordino kavalieriaus, Sąjūdžio kūrėjo ir aktyvus dalyvio, kūrybą.

Prieš 30 metų miestuose ir rajonuose kūrėsi Lietuvos Sąjūdžio grupės. Zarasuose taip pat Sąjūdžio nuotaikos pradėjo busti, o 1988 m. rugpjūčio 11 dieną tokia grupė įkurta ir Zarasuose. Pirmieji jos nariai – tai iniciatyvūs kultūros, medicinos, švietimo įstaigų darbuotojai, kurie suprato esminių permainų prasmę, troško veikti, matė Lietuvos ateities gražią perspektyvą.

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis (LPS) – visuomeninis judėjimas, siekęs ir sėkmingai įgyvendinęs Lietuvos valstybingumo atkūrimą 1990 m. Tikrąja judėjimo pradžia paprastai laikomas Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės susikūrimas 1988 m. birželio 3 d. Netrukus Lietuvoje įsisteigė daug draugijų ir organizacijų, kurios sprendė vienokius ar kitokius visuomeninius ir politinius klausimus. Lietuvos Sąjūdis iki 1988 metų rudens taip pat gerokai buvo išaugęs: rugsėjo mėnesį praktiškai visi Lietuvos rajonai ir miestai turėjo Sąjūdžio štabus. Steigiamasis LPS suvažiavimas įvyko 1988 m. spalio 22–23 d. Į LPS steigiamąjį suvažiavimą išrinkti 1027 delegatai, kuriuos išrinko Sąjūdžio rėmimo grupės iš visų šaliesrajonų. Suvažiavime užsiregistravo 1021 delegatas. Pagal socialinę sudėtį vyravo tarnautojai, iš jų gausiausia mokslininkų ir menininkų grupė – 283. Net 693 delegatai buvo su aukštuoju išsilavinimu. Delegatai atstovavo maždaug 1000 rėmimo grupių, Sąjūdžio veikloje dalyvavo apie 180 tūkstančių žmonių.

Sąjūdžio suvažiavimas prasidėjo 1988 m. spalio 23 d. gausiomis saliutų salvėmis iš Gedimino pilies bokšto. Nuaidėjo melodija „Lietuviais esame mes gimę“; stiebu, esančiu prie sporto rūmų, kilo tautinė vėliava, o tūkstančiai susirinkusių svečių ir dalyvių giedojo Vinco Kudirkos ,,Tautišką giesmę“. Suvažiavime buvo priimta Sąjūdžio programa ir įstatai, sukurti valdymo organai. Į LPS Seimo tarybą LPS Seimas išrinko daugumą Iniciatyvinės grupės narių, 11 iš 35 išrinktųjų LPS Seimo tarybos narių Iniciatyvinei grupei nepriklausė. Rinkimuose į LPS Seimo tarybą daugiausia balsų gavo Romualdas Ozolas (193 iš 212). 1989 m. kovo 16 d. kaip organizacija oficialiai įregistruotas Sąjūdis leido neoficialų savilaidos laikraštį „Sąjūdžio žinios“ bei legalų savaitraštį „Atgimimas“. Sąjūdžio laikraščiu pradžioje skelbėsi ir dienraštis „Respublika“.

Iš pradžių LPS deklaravo kultūrinio atgimimo, demokratizavimo ir ekonominio savarankiškumo siekius, bendradarbiavo su Lietuvos Komunistų partija (LKP). Nuo 1988 m. lapkričio mėn. LPS užėmė savarankišką politinę poziciją, vis labiau diferencijavosi nuo LKP ir 1989 m. vasario 16 d. viešai deklaravo, kad judėjimo pagrindinis siekis yra nepriklausomos Lietuvos Respublikos atkūrimas. Taip jis tapo opozicija LKP, kuri dar apie pusmetį kartojo ,,perestrojkos“ lozungus apie atsinaujinusią SSRS. 1989 m. rugpjūčio 6 d. Sąjūdžio atstovai kartu su išeivijos atstovais pasirašė Gotlando komunikatą, kuriame teigiama, kad „Visų pasaulio lietuvių gyvybinis tikslas yra nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimas“.

1989 m. kovo 26 d. rinkimuose į SSRS Liaudies deputatų suvažiavimą Sąjūdžio remti kandidatai iškovojo 36 vietas iš 42. 1990 m. vasario 24 d. (pakartotiniai balsavimai kovo 4–10 d.) rinkimuose į Lietuvos SSR Aukščiausiąją Tarybą Sąjūdžio remiami kandidatai gavo 101 mandatą iš 141. Būtent Sąjūdžio deputatų balsai nulėmė 1990 m. kovo 11 d. valstybės atkūrimo akto priėmimą.

Pasak V. Kochanskytės, poeto Sigito Gedos kūrinys – devyni sonetai ir epitafija ,,Maironio mirtis“ tapo postūmiu sukurti programą ,,Šimtmečio dialogas. Dedikacija Sigitui Gedai ir Maironiui“. Aktoriaus balsas geba skleisti teksto prasmes, esančias ne tik atskirame žodyje, bet ir jų junginyje, bendroje ,,virš“ kūrinio sklandančioje nuotaikoje. Bet man literatūra, pirmiausia, yra svarbi kaip parašytas ir dar neištartas tekstas. Pamenu, 1986 m. perskaičiau laikrašty S. Gedos ,,Maironio mirtį“, ir ji mane taip paveikė, kad norėjau tuos devynis sonetus ir epitafiją skaityti kiekvienam sutiktam žmogui. Tuomet bet ką galėjau sulaikyti už rankos, sakydama: tu tik paklausyk, kaip fantastiška...

Poetas Sigitas Geda apie poeto Maironio genijų yra parašęs: ,,Šioje kiekvienam žmogui laiko apibrėžtoje dramoje jis dar spėjo suprojektuoti idealų tėvynės Lietuvos, jos žmonių, gamtovaizdžių, istorinių žygių paveikslą. Jis davė mums tikruosius mūsų formatus, per jį esame tokie, kokie esame, žinodami, nujausdami, kokie galime būti. Tai užuovėja amžiaus gale, o būsimiesiems laikams – mūsų visavertiškumo garantas. (...) Šalia Maironio galime pasimatuoti savo moralinį ūgį.” Mąstant apie poetą Sigitą Gedą, jo genialią kūrybą ir nuveiktus darbui Lietuvos Atgimimui, taip apibūdinti galėtume ir jį patį, bei jo kūrybą.

Esu dėkinga likimui, kad teko laimė pažinti šį genialų poetą ir nuostabų žmogų, dalyvauti jo kūrybos vakaruose, draugauti. Mano kūrybinėje biografijoje stipriausiai, ko gero, yra mane sukrėtusi, būtent, S. Gedos poezija - ji yra tverianti žmoguje naujo užgimimą. Poetas ir mąstytojas V. Gėtė yra pasakęs: ,,Tiesa nematoma, ji atpažįstama iš apsireiškimų“. S. Gedos tekstuose yra metafizinio realizmo bruožų, todėl jie sukuria magiško užkalbėjimo įspūdį. Jo vitališkasis žmogus tarytum pratęsia Dievo darbą nepailstančiu žodžiu, kuris magiškai keičia mūsų vidaus pasaulį – atveria, praplečia, turtina. Tai valios gyventi apraiška lietuvių literatūroje.

Programoje per Maironio ir S. Gedos kūrybą ieškosime su klausytojais atsakymų į esminius nūdienos klausimus: kas yra toji Tėvynės meilė, pareiga gimtajam kraštui ir atsakomybė už jos ateitį. Ir bandysime drauge savo širdyse kurti Lietuvos ateities viltingą viziją.

Renginys nemokamas. Kviečiame dalyvauti.

Renginyje bus fotografuojama, filmuojama, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.