Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
|
 |
 Pasirinkite savo miestą
|
Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Fot. Kristina Steponavičiūtė
Šiaulių „Aušros“ muziejusŠaltinis: Etaplius.LT
Šventę pradėjo giedoriai iš Kirnaičių, Joniškio rajono. Senovinių giesmių (kantičkų) giedojimų kolektyvas „Kaimo giedoriai“ (vad. Gediminas Andrašiūnas) supažindino su senosiomis giesmėmis Švenčiausiosios Mergelės Marijos garbei. Atvyko Žemaitijos dainininkai ir muzikantai – Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centro Raudėnų filialo folkloro ansamblis „Gerviki“ (vad. Roma Kybartienė ir Jolita Lubienė), mokantys ne tik gerai dainuoti ir šokti, bet ir išmanantys Žolinės papročius. Jie patarė, ką reikia sudėti į žolynų puokštę, kad visi ateinantys metai būtų sėkmingi, ir kodėl tarp javų, vaistingų žolynų ir darželio ar pievų gėlių čia reikalingas piktdagis. Šokti ir įsijungti į bendrą ratelį kvietė Šiaulių Dainų muzikos mokyklos folkloro ansamblis „Vieversėlis“ (vad. Arūnas Stankus). Labai laukiami buvo svečiai iš Vilniaus, kurie džiugino žemaitiškomis dainomis ir skambiomis melodijomis – jau antrą kartą į Šiaulius atvyko folkloro ansamblis „Virvytė“, kuriam vadovauja Loreta Sungailienė.
Vyko edukacinės bei kūrybinės veiklos, buvo galima pašokinėti ant šieno, drauge austi žolynų kilimą, rankinėmis girnomis susimalti šviežiai iškultų javų, turgelyje nusipirkti įvairių gėrybių ir pamatyti, kaip atrodo rugio, kviečio, avižos ir miežio grūdai, išbandyti ypatingas svarstykles ir sužinoti ne vien savo, bet ir visos šeimos svorį. Susirinkusieji buvo kviečiami aplankyti užpernai atstatytą senovinį svirną ir pamatyti, kokie muziejaus lobiai jame saugomi.
Pademonstruoti savo kūrybinius sugebėjimus kvietė ne tik muziejininkai, bet ir Žaliūkių gatvės meistras, Lietuvos etninės kultūros draugijos garbės narys Albertas Martinaitis, kuris moka prakalbinti ne tik įvairiausius muzikos instrumentus, bet ir medį, geležį, akmenį.
Švenčiausios Mergelės Marijos dangun ėmimo šventė yra seniausia ir garbingiausia iš visų Dievo Motinos garbei skirtų švenčių. Lietuvoje ji vadinama Žoline ar Žolinėmis. Marijos garbinimo šventės žinomos net nuo V a., o Lietuvoje ji švenčiama nuo pat krikščionybės įvedimo laikų. Krikščioniškasis pasaulis šventę mini mišiomis, o vienas seniausių išskirtinių lietuviškų šios šventės papročių – augalų ir derliaus šventinimas bažnyčioje, kuris įprasmina valstietiško gyvenimo etapą – svarbiausių vasaros darbų pabaigtuves. Mūsų seneliai Žolinei skirdavo ne vieną dieną, o visą savaitę.
Žaliūkių malūnininko sodyboje visų susirinkusių laukė šventinės Žolinės apeigos ir naujojo derliaus duona, kuria buvo vaišinami visi atvykusieji. Šiaulių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčios klebonas Gintaras Antanas Jonikas priminė apie katalikiškąją Žolinės šventės prasmę ir palaimino Žaliūkių malūnininko troboje keptą gardžią naujojo derliaus ruginę duoną.
Organizatorė: Žaliūkių malūnininko sodyba. Rėmėja: Šiaulių miesto savivaldybė. Draugas: Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos Botanikos sodas.
Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt
