Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
|
 |
 Pasirinkite savo miestą
|
Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Organizatorių nuotr.
Šiaulių „Aušros“ muziejusŠaltinis: Etaplius.LT
Šventę pradės giedoriai iš Kirnaičių, Joniškio rajono. Senovinių giesmių (kantičkų) giedojimų kolektyvas „Kaimo giedoriai“ (vad. Gediminas Andrašiūnas) supažindins su senosiomis giesmėmis Švenčiausiosios Mergelės Marijos garbei. Atvyks Žemaitijos dainininkai ir muzikantai – Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centro Raudėnų filialo folkloro ansamblis „Gerviki“ (vad. Roma Kybartienė ir Jolita Lubienė), mokantys ne tik gerai dainuoti ir šokti, bet ir išmanantys Žolinės papročius. Jie patars, ką reikia sudėti į žolynų puokštę, kad visi ateinantys metai būtų sėkmingi, ir kodėl tarp javų, vaistingų žolynų ir darželio ar pievų gėlių čia reikalingas piktdagis. Šokti ir įsijungti į bendrą ratelį kvies Šiaulių Dainų muzikos mokyklos folkloro ansamblis „Vieversėlis“ (vad. Arūnas Stankus). Labai laukiami svečiai iš Vilniaus, kurie džiugins žemaitiškomis dainomis ir skambiomis melodijomis – jau antrą kartą į Šiaulius atvyksiantis folkloro ansamblis „Virvytė“, kuriam vadovauja Loreta Sungailienė.
Vyks edukacinės bei kūrybinės veiklos, bus galima pašokinėti ant šieno, drauge austi žolynų kilimą, rankinėmis girnomis susimalti šviežiai iškultų javų, turgelyje nusipirkti įvairių gėrybių ir pamatyti, kaip atrodo rugio, kviečio, avižos ir miežio grūdai, išbandyti ypatingas svarstykles ir sužinoti ne vien savo, bet ir visos šeimos svorį. Kas dar nebuvo, galės aplankyti užpernai atstatytą senovinį svirną ir pamatyti, kokie muziejaus lobiai jame saugomi.
Pademonstruoti savo kūrybinius sugebėjimus kvies ne tik muziejininkai, bet ir Žaliūkių gatvės meistras, Lietuvos etninės kultūros draugijos garbės narys Albertas Martinaitis, kuris moka prakalbinti ne tik įvairiausius muzikos instrumentus, bet ir medį, geležį, akmenį.
Švenčiausios Mergelės Marijos dangun ėmimo šventė yra seniausia ir garbingiausia iš visų Dievo Motinos garbei skirtų švenčių. Lietuvoje ji vadinama Žoline ar Žolinėmis. Marijos garbinimo šventės žinomos net nuo V a., o Lietuvoje ji švenčiama nuo pat krikščionybės įvedimo laikų. Krikščioniškasis pasaulis šventę mini mišiomis, o vienas seniausių išskirtinių lietuviškų šios šventės papročių – augalų ir derliaus šventinimas bažnyčioje, kuris įprasmina valstietiško gyvenimo etapą – svarbiausių vasaros darbų pabaigtuves. Mūsų seneliai Žolinei skirdavo ne vieną dieną, o visą savaitę. Nors šiais laikais švenčiame tik vieną dieną, džiaukimės galėdami pabūti kartu, niekur neskubėti, pagal seną tradiciją susitikti su giminėmis, draugais, bendraminčiais, aptarti kaip sekėsi vasaros darbai, kaip užderėjo rugiai, vasarojus ir pajusti tikrąją Žolinės dvasią.
Žaliūkių malūnininko sodyboje visų susirinkusių lauks šventinės Žolinės apeigos ir naujojo derliaus duona, kuria bus vaišinami visi atvykusieji. Atvyks Šiaulių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčios klebonas Gintaras Antanas Jonikas, kuris primins mums apie katalikiškąją Žolinės šventės prasmę ir palaimins Žaliūkių malūnininko troboje keptą gardžią naujojo derliaus ruginę duoną.
Jau tapo tradicija, kad kiekvienais metais per Žolinę Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos Botanikos sode (Paitaičių g. 4, Šiauliai) veikia parodos iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus rinkinių. Šiais metais 12-16 val. bus galima aplankyti parodą „Atėjo svetys, vardu rugys“.
Organizatorė – Žaliūkių malūnininko sodyba. Draugas – VU Šiaulių akademijos botanikos sodas.
Informaciją teikia Šiaulių „Aušros“ muziejaus Etnografijos skyriaus vedėja Sigita Milvidienė, tel. (8 41) 21 11 98, el. p. sigita.milvidiene@ausrosmuziejus.lt.
Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt
