REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2022 m. Gruodžio 14 d. 15:15

Žaliūkių kaimo gyventojų laukia dar viena apklausa

Šiauliai

Žaliūkių kaimas. D.Griškevičiaus socialinių tinklų nuotr.

Mindaugas LaurinaitisŠaltinis: Etaplius.LT


253934

Nors nuo kitų metų sausio 1 d. įsigalioja įstatymo pakeitimai, kuriais Žaliūkių kaimas iš rajono tampa Šiaulių miesto dalimi, tačiau tuo biurokratiniai formalumai nesibaigia. Gyvenvietė taip ir liktų kaimo teritorija. Todėl Šiaulių miesto savivaldybė ruošiasi atsiklausti Žaliūkių kaimo gyventojų ar šie pageidauja keisti gyvenvietės tipą ir gyventi mieste, ar likti kaimo gyventojais miesto teritorijoje. Apklausa vyktų visą sausio mėnesį. Tačiau pasirengimas procedūroms sukėlė abejonių Tarybos nariams.

Gruodžio 22 d. vyksiančiame Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdyje teikiamas sprendimo projektas, kuriuo būtų paskelbta Žaliūkių kaimo gyventojų apklausa dėl miesto teritorijos ribų keitimo. Kaip rašoma aiškinamajame rašte, Šiaulių miesto ir rajono ribos pakeistos įstatymu, tačiau pačios gyvenvietės tipas nepakeistas – jis ir liktų kaimo gyvenamąja teritorija miesto savivaldybės teritorijoje.

Priėmus sprendimą, Šiaulių miesto savivaldybė 2023 m. sausio 2 d. – vasario 2 d. vykdytų Žaliūkių kaimo gyventojų apklausą. Būtų klausiama, ar „gyventojai pritaria / nepritaria, kad Šiaulių miesto ribos būtų nustatytos (pakeistos) pagal parengtą planą“. Apklausa būtų vykdoma Savivaldybės administracijos priimamajame, Vasario 16-osios g. 62.

Aiškinosi poveikį gyventojams

Kaip portalui Etaplius.lt aiškino Šiaulių miesto savivaldybės mero patarėja Virginija Mickavičienė, rengiant savivaldybių teritorijų ribų keitimo įstatymą, Vidaus reikalų ministerija tikslinosi, koks būtų socialinis ir ekonominis poveikis, jei Žaliūkių kaimas bus priskirtas miesto teritorijai.

Gautas atsakymas iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kad Žaliūkių kaimo priskyrimas Šiaulių miesto teritorijai gali turėti neigiamos įtakos kai kurioms asmenų grupėms. Pavyzdžiui, smulkieji ūkininkai dėl šio formalumo netektų tam tikros paramos.

„Pažymėtina, kad Užimtumo įstatymo 52 straipsnyje yra nustatytos sąlygos dėl vienkartinės ir periodinės išmokos individualią žemės ūkio veiklą vykdantiems asmenims skyrimo ir mokėjimo Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ir karantiną. Viena iš sąlygų yra, kad asmens gyvenamoji vieta deklaruota kaimo teritorijoje“, – savo atsakymuose nurodė ministerija.

Žemės ūkio ministerijos nuomone, žemės ūkio produktų gamybos mastui ir efektyvumui šis ribų pakeitimas didelės neigiamos reikšmės galimai neturės. Aplinkos ministerija siūlė atkreipti dėmesį tik dėl galimų sugriežtinamų ūkinės veiklos apribojimų miškų valdytojams, tačiau taip pat teigė, kad Žaliūkių kaimo gyventojams tai gali būti neaktualu, kadangi šioje teritorijoje nėra miškų žemių.

Nesklandumai popieriuje

Kaip teigė mero patarėja, Žaliūkių kaimo teritorija neturi jokios skiriamosios ribos su miesto teritorija. Visa gyvenvietė neturi kaimiškosios gyvenvietės bruožų, todėl, pasak patarėjos, nėra argumentų šią teritoriją vadinti kaimu.

„Be to, priskyrus Žaliūkių teritoriją prie miesto teritorijos, ateityje būtų išvengta nesklandumų, kurie gali kilti dėl Šiaulių miesto savivaldybės teisės aktuose naudojamos teritoriją apibrėžiančios sąvokos „Šiaulių miestas“. Šiuo metu šie teisės aktai galioja tik miesto, bet ne kaimo teritorijai“, – teigė atstovai.

Kitų panašių teritorijų Šiaulių miesto ribose šiuo metu nėra. Kaimiškojo tipo teritorijai būti miesto teritorijos dalimi teisiškai leidžiama.

Sukėlė abejonių ir neaiškumų

Dar iki Seimui priimant atitinkamą sprendimą, Šiaulių miesto tarybos narys Denis Michalenko viešumoje iškėlė abejonių, kodėl Savivaldybės administracija nesiėmė priemonių, kad Žaliūkių kaimas iš karto taptų miesto tipo gyvenviete.

„Labai delikatus klausimas, administracija nepateikė atsakymų, kas buvo kalbama komitete. Asmeniškai galvojau, kad miestas yra miestas be kaimiškų vietovių. Administracijai užduoti klausimai, kokie privalumai ir trūkumai. Labai paini situacija“, – portalui Etaplius.lt šią savaitę teigė Denis Michalenko.

Sprendimo projektą svarstant Finansų ir ekonomikos komiteto posėdyje šių metų gruodžio 12 d. politikams kilo klausimų, ar tokių gyvenviečių Lietuvoje yra.

Kaip teigė pranešėja, Aptyarnavimo ir e. paslaugų poskyrio vedėja Diana Grigienė, Grigiškės yra kaimo tipo gyvenvietė Vilniaus miesto savivaldybės ribose.

„Tam tikros nuolaidos taikomos Šiaulių miesto gyventojams, tai tektų keisti dokumentus, nes nuo sausio 1 d. bus traktuojama kaip Šiaulių miesto savivaldybės gyventojai, nes Žaliūkių kaimas nebus miestas. Patys gyventojai netektų privilegijų, kaip kaimo plėtros programa ir panašiai“, – aiškino pranešėja.

Denis Michalenko teiravosi, kokie privalumai ir trūkumai gyventojams būtų priėmus vienokį ar kitokį sprendimą. Tačiau pranešėja atsakyti negalėjo.

„Man duota užduotis parengti sprendimo projektą dėl pritarimo arba nepritarimo. Daugiau nežinau“, – teigė pranešėja.

„Buvo praplėsta teritorijos riba, bet ne miesto. Viskas priklauso nuo gyventojų sprendimo, nes iki sausio 1 d. to net nebuvo galima organizuoti tokios apklausos“, – teigė komiteto pirmininkė, mero pavaduotoja Simona Potelienė, tačiau toks atsakymas Tarybos nario neįtikino.

Kitas komiteto narys Saulius Stasiūnas stebėjosi, kad Žaliūkių kaimo gyventojai jau dalyvavo apklausoje ir dabar sulauks dar vienos panašios apklausos, tik su neaiškiu klausimu.

„Apklausos klausimo formuluotė abejotina, man atrodo, kad devyni iš dešimties pasakys nežinau. Taip pat bandau įsijausti į Žaliūkių kaimo gyventojus ir iš sprendimo projekto nematau, kas juos atstovaus, seniūnas ar seniūnaitis, miestas nėra vientisas“, – stebėjosi Tarybos narys.

„Ką reiškia tokia apklausa, kur nei mes nesuprantam, niekas nesupranta, ką reiškia formuluotė. Kam toks sprendimas reikalingas? Bent jau aiškinamajame rašte tinkamai išaiškinkit, ką kuris pritarimas ar nepritarimas reiškia“ – teiravosi Jonas Bartkus.

Pasak pranešėjos, kitokio klausimo formuluoti ir nebuvo galima remiantis taisyklėmis.

Tarybos nariai pasiūlė kilusius netikslumus išspręsti. Komiteto pirmininkė pateikė posėdžio sekretorei užfiksuoti protokole, kad šie klausimai artimiausiu metu bus atsakyti ir nariai apsispręs balsuodami gruodžio 22 d. posėdyje.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA