Žaliųjų idėjų konferencijoje – nuo globalinio atšilimo iki kvapų Ketvergiuose

Klaipėda

Reporteris DovilėŠaltinis: Etaplius.lt

59777

Šį penktadienį mero pavaduotoja Violeta Riaukienė, Savivaldybės tarybos nariai Regina Kernagienė, Viktoras Kura, Vaclovas Macijauskas, Administracijos direktorius Sigitas Karbauskas, jo pavaduotojai Ligita Liutikienė ir Česlovas Banevičius dalyvavo žaliųjų idėjų konferencijoje „Žalioji strategija verslui: planas Klaipėdos regionui“.

Gargžduose vykusi konferencija – jau ketvirtasis Žaliosios politikos instituto organizuojamo konferencijų ciklo „Žalioji strategija verslui“ renginys.

Mero pavaduotoja Violeta Riaukienė pasveikino konferencijos dalyvius linkėdama, kad žaliosios idėjos, kurių dalį jau įgyvendiname Klaipėdos rajone, dar labiau įsitvirtintų ir taptų kiekvieno regiono, kiekvieno žmogaus savastimi ir visos ekonomikos pagrindu ir varomąja jėga.

Gargžduose susitikę ekonomikos ir finansų ekspertai, žaliosios politikos atstovai bei socialiai atsakingo verslo konsultantai drauge ieškojo geriausių sprendimų, padėsiančių užtikrinti Klaipėdos krašto ekonominį augimą ir konkurencingą regiono ateitį.

Kaip ir kiti regionai, Klaipėdos apskritis susiduria su šiuo metu regionams būdingais iššūkiais – emigracija, darbo vietų stoka, todėl nedelsiant būtina imtis priemonių, gerinančių gyvenimo sąlygas, įsidarbinimo galimybes bei verslo plėtrą. Raktas į tvarų šio regiono augimą – gamtos, visuomenės ir verslo darna.

Pasaulio biomasės energetikos asociacijos prezidentas Remigijus Lapinskas kalbėjo apie tvarią plėtrą ir žaliąją ekonomiką, pabrėždamas, kad jų idėjos neskatina grįžti į akmens amžių, o atvirkščiai – gyventi dar patogiau ir sveikiau, pasinaudojant naujomis technologijomis, keičiant mąstymą ir greičiau pertvarkant mūsų vartojimo įpročius. Klimato kaita yra tokia akivaizdi ir agresyvi, kad apie priemones turime jau ne tik kalbėti, bet jų imtis kiekviename regione, kiekvienoje savivaldybėje ir planuodami bei plėtodami savo verslus.

Indrė Genytė-Pikčienė, banko „Luminor“ vyriausioji analitikė, pristatydama ekonomikos rodiklius ir ekonomikos raidos tendencijas, aptarė, kaip nelikti proveržio paraštėse. Nors šiuo metu Lietuvos ekonomika auga, vartojimas didėja ir visi rodikliai rodo, kad esame tarp pirmaujančių pagal augimą Europos Sąjungoje, tačiau tam, kad tai išlaikytume, turime stiprinti regionų centrus ir ieškoti naujų ekonomikos augimo galimybių. Taigi, žaliojo verslo nišų ir perspektyvų išryškinimas, žaliosios ekonomikos spartesnis įsigalėjimas padėtų Lietuvai išlikti tarp pirmaujančiųjų.

Pristatyti gerosios praktikos žaliojo verslo pavyzdžiai: Marius Tarvydas, UAB „Ecococon“, gaminančios aplinkai draugiškus šiaudinius skydus, skirtus karkasinių namų statybai, direktorius, papasakojo apie taupius namus, gaminamus iš medienos ir šiaudų, kurie yra ekologiški ne vien dėl pasirinktų medžiagų, bet ir dėl gamybos būdo, pagaminimo trukmės ir žmogiškųjų išteklių prasme.

Kaip uždirbti iš nuosavo namo stogo, panaudojant saulės energetiką ir apie sprendimų perspektyvas kalbėjo Karolis Bužinskas, autonominių ir tinklinių saulės elektrinių projektavimo ir statybos paslaugų įmonės „GreenUp“ vadovas. Pasirodo, turint saulės energijos elektrines, kurias įsirengti galima pasinaudojant Europos Sąjungos parama, galima ne tik sutaupyti, bet vėliau ir atsiskaityti už paslaugas sutaupyta elektra. Kokybiškai įrengtas elektrines prižiūrėti labai paprasta, patogu ir tai neabejotinai ateityje bus dar pigiau, paprasčiau.

Apie tai, kaip atrodo modernus atliekų tvarkymas šiuolaikiniame mieste, kalbėjo Edvardas Talačka, atliekų tvarkymo bendrovės „VSA Vilnius“ pardavimų vadybininkas. Modernus atliekų tvarkymas neapsiriboja atliekų rūšiavimu, bet ir konteinerių tobulinimu, kad jie užimtų kuo mažiau vietos ir tuo pačiu būtų kuo talpesni, ekonomiškesni ir derėtų su aplinka, o atliekos būtų lengvai perdirbamos.

Dr. Loreta Piaulokaitė-Motuzienė, UAB „Ekoakademija“ direktorė, kalbėjo apie mikroorganizmus kaip ekologinę galimybę išnaudoti dirvožemio maisto medžiagų potencialą.

Biohumuso kompostinės išradėjas Alvidas Markauskas pristatė ekologiškų trąšų – biohumuso – gamybos technologijas.

Laurynas Braškus, Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko inovacijų vadybininkas, kalbėjo apie inovatyvias ir aplinkai draugiškas verslo idėjas, gimstančias lietuvių galvose, ir pristatė „Climate Launchpad“ konkurso projektines idėjas.

Konferencijoje dalyvavo ir Ketvergių bendruomenės atstovė Rasa Kuzavienė. Kalbėdama apie „teisėtą“ taršą Ketvergiuose, ji aptarė, kokie sprendimai pagerintų gyvenimo kokybę ir prašė aktyvesnio Savivaldybės tarpininkavimo, sprendžiant gyventojų sveikos aplinkos užtikrinimo ir įmonių plėtros tendencijas.

Konferencijos pabaigoje vyko diskusija, kaip tvarias investicijas pritraukti į Klaipėdos regioną. Diskusijoje taip pat buvo akcentuojama įmonių kontrolės kokybės užtikrinimo, didesnės atsakomybės ir skaidrumo klausimai.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt