„Žaliojo taško“ atstovė: užtikrinti 100 proc. pakuočių surinkimą ir perdirbimą yra labai sudėtinga arba neįmanoma

Lietuva

BNS/Fotobankas nuotr.

Žygimantas ŠilobritasŠaltinis: ELTA

255408

Seime bus pradedamas svarstyti naujas siūlymas – įpareigoti pakuočių gamintojus ir importuotojus perdirbti visas plastikines pakuotes arba mokėti taršos mokestį. Taip siekiama, kad 13 mln. eurų aplinkos taršos mokesčio apmokėjimas būtų padengiamas bendrovių kurios gamina ar parduoda plastiko pakuotes. Aplinkos ministerijos pateiktais 2021 m. duomenimis, Lietuvoje perdirbta 57,5 procento į rinką patekusių plastikinių pakuočių.

Visgi, pasak atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ marketingo ir komunikacijos vadovės Astos Burbaitės, pilnai perdirbti visų pakuočių yra neįmanoma. Arba, anot jos, jeigu visos pakuotės bus pilnai perdirbamos, gali smarkiai nukentėti maisto produktų kokybė arba dėl krentančio galiojimo laiko kilti kainos.

„Manome, kad užtikrinti 100 proc. pakuočių surinkimą ir perdirbimą yra labai sudėtinga arba neįmanoma. Priežasčių yra daug, pavyzdžiui, kai kurių maisto produktų pakuočių funkcija – ne tik patogiai pateikti produktą vartotojui, bet ir išlaikyti produkto gerąsias savybes bei šviežumą kuo ilgesnį laiką. Todėl naudojamos daugiasluoksnės pakuotės, kurios yra sunkiai perdirbamos. Ambicingas tikslas vengti tokio tipo pakuočių, reikštų gamintojams ir importuotojams papildomus kaštus ne tik dėl pačios pakuotės kainos, bet ir dėl trumpesnio produktų galiojimo laiko“, – Eltai komentavo A. Burbaitė.

„Žaliojo taško“ atstovė pridėjo, kad verslas greičiausiai stengsis bent dalį pakuočių, kurių neįmanomą perdirbti, pakeisti alternatyvomis. Jos teigimu, šios alternatyvos gali turėti didesnį neigiamą poveikį aplinkai, tiek gamyboje, tiek pokyčių tiekimo proceso metu.

„Greičiausiai gamintojai ir importuotojai imtų ieškoti plastiko pakuotėms alternatyvų ir čia reikėtų apie poveikį gamtai galvoti plačiau, juk teršia ne tik medžiaga, iš kurios pagaminta pakuotė, bet įtakos turi taip pat ir gamybos procesas, logistika (pavyzdžiui, gali būti, kad naudojant sunkesnes pakuotes, dėl svorio ir tūrio, jose produktus vežti reiktų dažniau)“, – aiškino ji.

Aplinkos ministerijos atstovė: plastikinių pakuočių gamintojai turėtų būti pajėgūs perdirbti savo pakuočių atliekas

Tuo pat metu, aplinkos ministerijos atliekų politikos grupės vyriausioji specialistė Gabija Ramšaitė teigia, jog toks įpareigojimas skatins gamintojus ir importuotojus stengtis perdirbti, kadangi Europos Sąjunga (ES) numato, kad visos pakuotės turėtų būti perdirbamos iki 2030 metų. Pasak jos, tai reiškia, kad gamintojai ir importuotojai vis tiek turėtų taikytis prie pakuočių reglamentų.

„Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimo siūlymas turėtų skatinti gamintojus ir importuotojus tiekti Lietuvos Respublikos rinkai labiausiai perdirbimui tinkančias pakuotes, kadangi šiuo metu ES svarstomas naujas Pakuočių ir pakuočių atliekų reglamentas numato visišką vienkartinių ir daugkartinių pakuočių perdirbimą iki 2030 m.“, – Eltai teigė G. Ramšaitė.

Šis ES reglamentas, anot jos, taip pat užtikrina, jog priėmus apribojimus, nebus pereita prie labiau gamtą teršiančių vienkartinių pakuočių gaminamų iš kitų medžiagų.

„Siūlymas priimti šį sprendimą remiasi perdirbamumo ir žiedinės ekonomikos plėtros skatinimu ne tik Lietuvoje, bet ir visoje ES. 2022 m. lapkričio pabaigoje Europos Komisijos pateiktas naujojo Pakuočių ir pakuočių atliekų reglamento siūlymas numato visišką vienkartinių ir daugkartinių pakuočių perdirbimą iki 2030 m., todėl siekdami šių tikslų gamintojai ir importuotojai turės tiekti rinkai kuo lengviau perdirbamas pakuotes“, – tikino G. Ramšaitė.

Galiausiai, anot atliekų politikos grupės specialistės, baimintis, kad visų plastiko pakuočių perdirbti bus neįmanoma, nereikia. Ji teigia, kad verslas turi laiko prisitaikyti perdirbti plastiko pakuotes arba rasti būdus, kaip jų pakuotės galėtų būti perdirbamos užsienyje.

„Atliekas perdirbti galima ne tik Lietuvoje, bet ir vežti jas perdirbti į užsienį, pvz., kitas ES šalis, be to, verslas jau dabar domisi susidarančiais atliekų kiekiais, ketindamas investuoti į jų perdirbimą, todėl manytina, kad gamintojai ir importuotojai turėtų būti pajėgūs perdirbti savo tiekiamų į rinką pakuočių atliekas“, – aiškino ji.

ELTA primena, kad nuo praėjusių metų Lietuva iš bendro biudžeto Europos Sąjungai turi susimokėti už neperdirbto plastiko pakuotes. Už kiekvieną neperdirbto plastiko toną Europos Sąjunga taiko 800 eurų mokesčio tarifą. Kol kas ši bauda yra apmokama iš Lietuvos biudžeto ir siekia 13 mln. Eurų.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt