PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Kultūra2018 m. Rugsėjo 14 d. 20:08

Žalgirio pergalės parkas pasipuošė Signatarų ąžuolų alėja

Kaunas

Kauno rajono savivaldybės nuotr.

Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt


52455

Švenčiant Lietuvos valstybingumo atkūrimo 100-metį, Kauno rajone, ties automagistrale, žaliuojančiame „Žalgirio pergalės parke“ gražiai įamžintas 1918 metų vasario 16 dienos Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų atminimas. Čia pasodinta 20 ąžuoliukų, sudarančių Signatarų alėją.


Foto galerija:

zalgirio-parkas-8.jpg
zalgirio-parkas-11.jpg

Anot vieno iš organizatorių, „Žalgirio pergalės parko“ klubo pirmininko Gintauto Tamulaičio, dar gegužės 25-ąją Lietuvos kultūros taryba patvirtino šio klubo pateiktą projektą „1918 metų Vasario 16-osios Akto signatarų įamžinimas „Žalgirio pergalės parke“. Šis projektas iš 49-ių Kultūros tarybai pateiktų buvo atrinktas kaip originalus, tinkamas, su išliekamąja Lietuvos istorine ir kultūrine verte.

Pagal architekto Stanislovo Kalinkos suprojektuotą „Žalgirio pergalės parko“ vizijos dalį, numatyta įrengti alėją 1918 m. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarams.

„Kiekviena vietovė įamžina savo krašto signatarus, pavyzdžiui, Šiaulių miestas įamžino keturis signatarus, Šakių mieste prie savivaldybės stovi paminklas trims signatarams. Bet visų signatarų pagerbimo vienoje vietoje dar neturėjome. Dabar visų signatarų giminės pagerbti jų atminimą galės „Žalgirio pergalės parke“, - pasakojo G. Tamulaitis.

Parke prie automagistralės Vilnius - Klaipėda įamžintas dvidešimties signatarų atminimas: Jono Basanavičiaus, Saliamono Banaičio, Mykolo Biržiškos, Kazio Bizausko, Prano Dovydaičio, Stepono Kairio, Petro Klimo, Donato Malinausko, Vlado Mirono, Stanislovo Narutavičiaus, Alfonso Petrulio, Jono Smilgevičiaus, Antano Smetonos, Justino Staugaičio, Aleksandro Stulginskio, Jurgio Šaulio, Kazimiero Stepono Šaulio, Jokūbo Šerno, Jono Vailokaičio ir Jono Vileišio.

„Klubo valdybai alėjos signatarams įrengimas buvo daugiau techninis ir finansinis dalykas (laimėtas projektas gavo tik pusę numatytų lėšų), o surasti visas signatarų jau 3-iosios kartos gimines buvo nelengvas uždavinys. Kadangi alėjoje kiekvienas turėjo pasodinti savo giminės signatarui skirtą ąžuoliuką, reikėjo nustatyti ir sodinančiojo giminystės ryšį. Tai irgi nebuvo paprastas dalykas. Signatarų Stanislovo Narutavičiaus ir Jono Smilgevičiaus giminių nepasisekė surasti. Jiems įamžinti ąžuoliukus pasodino Kauno rajono mero įgaliotas administracijos direktorius Antanas Nesteckis ir Pasaulio lietuvių centro direktorius Valdas Kubilius“, - teigiama savivaldybės pranešime.

Kai šventės „Žalgirio pergalės parke“ moderatorius Lietuvos kariuomenės ats. mjr. Gediminas Reutas pakvietė sodinti ąžuoliukus, parkas tarsi atgijo, prašviesėjo. Visi su puikiausia nuotaika, vieni kitiems padėdami, pasodino 20 ąžuoliukų. Talkino ir jaunieji Babtų mokiniai bei Šaulių sąjungos Vytauto Didžiojo 2-osios rinktinės jaunieji šauliai iš Babtų, vadovaujami Žanetos Jankauskaitės. Šventėje dalyvavo ne tik Vasario 16-osios Akto signatarų giminių atstovai, bet ir Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio deleguotas parlamentaras Kęstutis Bacvinka.

Pasodinus medelius, buvo iššautos trys dedikuojamos salvės: už 1918 m. Vasario 16-osios Akto signatarus, už Lietuvos karius, partizanus, savanorius ir visus, žuvusius už Lietuvos laisvę“, ir trečioji - už Lietuvos 100-metį. Kiekvienam iš sodinusių medelius „Žalgirio pergalės parko“ klubo pirmininkas G. Tamulaitis išdavė dokumentą - pažymėjimą apie ąžuoliuko sodinimo faktą ir įteikė knygą „Žalgirio pergalės parkas Kauno rajone“, kurią išleido klubas.

Pasirūpinta, kad prie kiekvieno medelio būtų informacinė lentelė su signataro, kurio garbei ąžuolas čia pasodintas auga, vardu ir pavarde, trumpa biografija lietuvių bei anglų kalbomis. Prie alėjos įkurdintas stendas su 1918 m. Vasario 16-osios Akto, kurį surado prof. Liudas Mažylis, originalo kopija, gauta iš Lietuvos nacionalinio muziejaus.

Šventės dalyviai, įsiamžinę fotografijose, pasiklausę Babtų folklorinio ansamblio dainų ir paragavę kareiviškos sriubos, pamažu išsiskirstė, palikę Signatarų alėjoje dvidešimt išsirikiavusių ąžuolų, tarsi didžiavyrių, vėl šalia vienas kito, kaip ir pasirašant Lietuvos Nepriklausomybės Aktą.

ELTA