Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Krepšinio klubo „Žalgiris“ nuotr.
Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt
Krepšininkas Antanas Kavaliauskas papasakojo apie santykius su mama ir išsakė jai daug šiltų padėkos žodžių už tai, ką jam pavyko gyvenime pasiekti. Kauno „Žalgirio“ komanda nusprendė prisidėti prie projekto „Rask laiko pokalbiui“, o A.Kavaliauskas sutiko pasidalinti savo patirtimi apie tai, kaip jam pavyko išsaugoti glaudžius santykius su mama, net studijuojant Amerikoje.
„Krepšinio sirgaliai žaidėjus mato aikštelėje per rungtynes, tačiau nedaug žino apie jų kasdienį gyvenimą. Sportas dovanoja pripažinimą, tačiau atima daug šeimos laiko, kurio nebelieka artimiesiems. Krepšininkų artimieji yra pamatas, ant kurio laikosi mūsų komanda. Antanas pasakė tuos padėkos žodžius mamai, kokius pasakytų kiekvienas iš komandos narių“, – tvirtina Kauno „Žalgirio“ sporto direktorius Robertas Javtokas.
„Gjensidige“ generalinis direktorius Marius Jundulas sako, kad asmeninis A.Kavaliausko dalyvavimas projekte „Rask laiko pokalbiui“ suteikia daug palaikymo keliamai problemai – mes per mažai laiko ir dėmesio skiriame santykiams su artimaisiais.
„Antano pasakojimas apie mamą, jo išsakyti padėkos žodžiai labai įkvepia. Krepšininkai iš savo asmeninės patirties žino, kaip nelengva palaikyti santykius su artimaisiais būnant toli nuo jų, kai pokalbiams ir susitikimams yra labai mažai laiko. Projektu „Rask laiko pokalbiui“ norime pabrėžti, kad per mažai bendraujame šeimoje ar su draugais, nors turime tam galimybių. Antano istorija atskleidžia, kaip įmanoma palaikyti ryšį su brangiais žmonėmis, gyvenant net skirtinguose žemynuose“, – sako „Gjensidige“ vadovas.
Anot M. Jundulo, tarpusavio santykiai yra ta terpė, kurioje galime susikurti daugiau emocinio saugumo, kurio Lietuvoje labai trūksta.
„Dirbdami draudimo srityje norime, kad žmonės jaustųsi saugesni. Deja, stokojame tvirtų tarpusavio santykių net artimiausioje aplinkoje, gyvename vienišių visuomenėje. Tad norime atkreipti dėmesį į tai, kiek ir kaip mes bendraujame su kitais žmonėmis, kokią aplinką susikuriame, kad mūsų gyvenimas Lietuvoje, būtų mums emociškai saugesnis“, – akcentavo M. Jundulas.