Žada pažaboti geležinkelio triukšmą

Kaunas

Kaišiadoriečiai išsamiai apžiūrėjo, ką siūlo projektuotojai. Autorės nuotr.

Virginija ŠimkūnienėŠaltinis: Etaplius.lt

79835

Savivaldybės Didžiojoje salėje gyventojai rinkosi susipažinti, kaip projektuotojai ruošiasi sumažinti per Kaišiadoris nutiesto geležinkelio keliamą triukšmą. Apie tai kalbėtasi su projekto „Triukšmo mažinimo priemonių geležinkeliuose įrengimas“ dalies „Triukšmo mažinimo priemonių įrengimas Kaišiadorių geležinkelio stotyje“ projektuotojais bei AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovais.

3.png

GYVENTI ŠALIA BĖGIŲ – SUDĖTINGA
Per miestą dundantys traukiniai bei jų keliamas garsas – kiekvieno kaišiadoriečio kasdienybė, kuri lydi nuo pat gimimo. Kaip ir prie kiekvieno reiškinio, taip ir prie šio triukšmo, tiesą sakant, esame įpratę, jis – mūsų kasdienybės dalis, papildantis sąvoką to, ką vadiname namais.

Tačiau bepigu tiems, kurie nuo bėgių kelio gyvena tolėliau, o štai įsikūrusiems šalia pro Kaišiadoris dieną naktį skriejantys keleiviniai bei prekiniai traukiniai ne tik atima ramybę, bet ir sukelia didžiulį diskomfortą. – Kai vasarą atsidarai langą ir pro šalį važiuoja traukinys, girdisi tik jis, daugiau nieko – nei telefono skambučių, nei televizoriaus, nei šalia kalbančio žmogaus, - sakė susitikime Gedimino gatvės 24 namo gyventoja I. Katkevičienė.

– Prie geležinkelio gyvename jau 50 metų. Kai nuo Vilniaus pusės į Šiaulius suka prekinitraukinys, aplinkui dreba žemė, toks jausmas, kad namo sienos neatlaikys ir išsiskirs, - kalbėjo Geležinkeliečių take gyvenantis A. Mileris.

Panašiais įspūdžiais galėtų pasidalinti visi tie, kam likimas lėmė gyventi arti plieninių bėgių. Tačiau gyvenimas eina į priekį, tobulėja technika, leidžianti didinti traukinių greitį, pagaliau ir jų pačių daugėja. Prognozuojama, jog iki 2013 metų traukinių, pravažiuojančių pro Kaišiadorių geležinkelio stotį, skaičius išaugs beveik trečdaliu –(prekinių – 30 proc., keleivinių –28 proc.). keleivinius dyzelinius traukinius pakeis elektriniai, tad ir greitis atitinkamai didės iki 120 kilometrų per valandą.

Prekiniai traukiniai taip pat skries 90 km/h greičiu. Nors elektriniai traukiniai kelia mažesnį triukšmą, dideliu greičiu važiuojantys šilumvežiai ir jų tempiami vagonai komforto toli gražu nežada. Jau dabar triukšmo lygis viršija higienos normas, o kaip reikės gyventi, kai jis dar labiau padidės?

– Esame dėkingi AB „Lietuvos geležinkeliai“ už tai, kad įsiklausė į mūsų problemas ir pasirūpino išskirti iš bendro projekto tą dalį, kuri numato triukšmą mažinančių priemonių įrengimą. Tai mums labai aktualu, - sakė rajono savivaldybės meras Vytenis Tomkus.
STATYS AKUSTINES SIENELES, KEIS LANGUS BEI DURIS
Nors geležinkelininkams kaišiadoriečiai turi nemažai pretenzijų – ypač dėl laiku neįvykdytų pažadų modernizuoti pėsčiųjų tiltą, pasiryžimas įrengti triukšmą mažinančias priemones nuteikė viltingai. Juolab, kad šiuos darbus pažadėta atlikti 2020-2021 metais.

Kaišiadorių savivaldybės oficialioje svetainėje kaišiadoriečiai beveik mėnesį galėjo studijuoti paskelbtus projektinius pasiūlymus, kurie buvo pakartoti ir susitikime su gyventojais. Kokie jie? Triukšmą planuojama pažaboti akustinėmis sienelėmis-užtvaromis, kurios „įkalins“ traukinių keliamus garsus gana netrumpame ruože – bendras šių užtvarų ilgis sieks 2 km 803 metrus.

Akustinių sienučių, kurių iš viso bus 14, aukštis planuojamas nuo 4 iki 7,5 metrų. Prognozuojama, jog jos nuo triukšmo lygio viršijimo turėtų apsaugoti 52 pastatus ir apie 40 aplinkų. Tačiau šiuo etapu nuo triukšmo bus „atitverti“ ne visi jį patiriantys: tyrimais gauti duomenys rodo, jog apie 30 (tiek pastatų, tiek aplinkų), esančių rytinėje teritorijos dalyje už geležinkelio viaduko, kol kas pagerėjimo turės palaukti: jų apsauga nuo triukšmo bus įrengta vykdant kitus geležinkelio projektus, kurių data dar nežinoma. Akivaizdu, jog akustinės sienutės neapsaugos ir visų netgi šiame etape numatytų saugoti namų ir aplinkų. Joms numatytos papildomos triukšmo mažinimo priemonės – langų ir durų keitimas į mažiau pralaidžius garsui (A klasės).

Tie gyventojai, kuriems galimybės ir gebėjimai leido pastudijuoti projektinius pasiūlymus internete, susitikimo metu kiek nusivylė: jie nebuvo iki galo paskaitę, jog daugiabučiuose langai bus keičiami ne visuose aukštuose, o tik 4-5.

Kilo ir daugiau klausimų, kadangi dauguma susirinkusių buvo gana garbaus amžiaus internetu nesinaudojantys žmonės. Iš viso langai ir durys bus keičiami 22 pastatuose, iš kurių 5 yra daugiabučiai.

Išoriniai langai ir durys bus keičiami Pramonės gatvės namuose Nr. 2 ir 9; Didžiosios gatvės name Nr. 4; Jonavos gatvės name Nr. 3 bus pakeisti pietinio fasado II aukšto langai; visi pretinio fasado II aukšto langai bus keičiami Geležinkelio tako Nr. 9 ir 11 namuose; visi langai ir durys, išskyrus esančius šiauriniame fasade – Gedimino g. Nr. 1B ir 1A; Gedimino 10 – keičiami langai ir durys, išskyrus pietinio fasado; Kęstučio Nr. 2, 3, 4 – šiaurės rytų ir šiaurės vakarų fasado durys ir langai. Gedimino gatvės name Nr. 5 langai bus pakeisti šiaurės ir šiaurės rytų pusėje antrame aukšte; Gedimino 27 – pakeis antrojo aukšto langus, esančius šiaurės pusėje. Daugiabučiuose (Gedimino 20, 22, 24, 26, 28) bus pakeisti 4 ir 5 aukštų langai, esantys šiaurės rytų ir šiaurės vakarų pusėje. Iš tų pačių pusių bus keičiami ir antrųjų aukštų langai namuose adresu Girelės 3 ir V. Kudirkos 19, 21.

Namų ar butų savininkams pageidaujant kiekviename miegamajame, salone bei virtuvėje galės būti įrengta po vieną orlaidę, prieš tai įspėjus, kad orlaidės įrengimas pablogins viso lango garso izoliaciją. Langai ir durys bus keičiami AB „Lietuvos geležinkeliai“ lėšomis. Gyventojai buvo informuoti, jog tie, kurie langus bei duris pasikeis patys, kompensacijos negaus, tai nėra numatyta taisyklėse.
SKUNDĖSI NE TIK TRIUKŠMU
Nors projektinių pasiūlymų pristatymas gvildeno išimtinai triukšmo mažinimo klausimus, gyventojai negalėjo nutylėti ir kitų problemų. Buvo piktinamasi tilto remonto vilkinimu, žmonės prisiminė pažadus, toje pačioje salėje duotus prieš gerą dešimtmetį. Kaip atrodo, anas projektas jau „nuplaukė“ arba įstrigo neribotam laikui.

Akivaizdu, jog tokie dalykai mažina pasitikėjimą. Taip pat daugiabučių namų gyventojai stebėjosi, kad jų nepasiekė informacija apie triukšmo matavimus, kuriuose namuose ir butuose jie buvo atliekami. Buvo išsakyti ir skundai kitais nepatogumais, kuriuos sukelia pro miestą pravažiuojantys traukiniai – tai vibracijos padariniai.

Pasak AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovo, vibracijos mažinimo problemos bus sprendžiamos vykdant kitus projektus.
PERMAINOS PALIES IR MUS
Į geležinkelių modernizaciją šalyje žiūrima rimtai. Vyriausybė yra parengusi nutarimo projektą „Dėl projektą „Dėl transeuropinio IX B transporto koridoriaus geležinkelių linijos Vilnius–Kaišiadorys–Šiauliai–Klaipėda ir Klaipėdos geležinkelio mazgo dalies (ruože nuo Klaipėdos iki Draugystės geležinkelio stoties) susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano rengimo pradžios“.

Šio projekto tikslai – elektrifikuoti geležinkelių infrastruktūros tinklą, kuris atitiktų Europos Sąjungos techninius ir vežimų poreikius bei mažintų neigiamą transporto poveikį aplinkai; numatyti susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros plėtrai reikalingas teritorijas ir sudaryti sąlygas šios infrastruktūros darniai plėtrai.

Darbai pajudėjo – balandžio 2-ąją AB „Lietuvos geležinkeliai” paskelbė viešojo pirkimo konkursą projekto „Rail Baltica” geležinkelio linijos Kaunas–Vilnius susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planui parengti. Kaip rašoma AB „Lietuvos geležinkeliai“ interneto svetainėje, „Rail Baltica” projektas apima šiuos susijusius infrastruktūros objektus: Kauno ir Vilniaus oro uostų geležinkelio stotis, abu miestus jungiantį 1435 mm pločio vėžės geležinkelio kelyną, Vilniaus keleivių geležinkelio stotį, Vilniaus intermodalinį terminalą, automobilių kelius ir gatves, pėsčiųjų bei dviračių takus.

Rengiant „Rail Baltica” linijos Kaunas–Vilnius geležinkelio trasos ir su ja susijusių infrastruktūros objektų plėtros bei pertvarkymo sprendinius, pagal poreikį bus suformuoti žemės sklypai ir servitutai - dėl to bus rezervuojamos teritorijos. Sprendinių alternatyvos taip pat apima Lentvario, Vievio ir Kaišiadorių regioninių stočių prijungimą prie „Rail Baltica” geležinkelio linijos Kaunas–Vilnius.“ Kadangi esame miestas prie geležinkelio, šios permainos palies ir mus.
Romualda Suslavičienė

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt