Ž. Vaičiūnas užsimena apie bendrą elektrinę su Latvija ir Estija: projekto įgyvendinimo terminas dar neaiškus

Lietuva

Žygimantas Vaičiūnas. Dmitrijaus Radlinsko nuotr.

ELTAŠaltinis: ELTA

337078

Nors energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas užsimena apie galimybę kartu su Latvija ir Estija statyti bendrą elektrinę, tačiau, anot jo, preliminarus projekto įgyvendinimo terminas kol kas nėra aiškus.

„Iš esmės kalbėjome su Latvijos ir Estijos kolegomis apie poreikį apskritai turėti pakankamus rezervus. Tai tokie papildomi pajėgumai galėtų būti vienas iš sprendimo būdų. Kokia būtų technologija, kokie laikotarpiai, dar tikrai anksti kalbėti, bet kalbama apie tai, kad tokie rezervai tikrai mums nekliudytų“, – LRT televizijai sakė ministras.

Ž. Vaičiūno teigimu, tai veikiausiai nebus mažos galios branduolinė elektrinė, mat tokio projekto įgyvendinimui gali prireikti ir kone dešimtmečio.

„Mažosios galios branduolinė elektrinė būtų, turbūt, kokiais 2032 metais ar 2033 metais anksčiausiai. Kitaip tariant, mums reikia kitų technologijų“, – sakė Ž. Vaičiūnas.

„Mes kalbame apie elektrinę, kuri galėtų būti įgyvendinta kiek įmanoma anksčiau tam, kad turėtume papildomų rezervų. Kaip ir minėjau, kol kas yra tiktai pradiniai pokalbiai, dar tikrai mes nesame tokioje stadijoje, kad nuspręstume konkrečią technologiją, bet tai tikrai nėra mažieji branduoliniai reaktoriai“, – pridūrė jis.

Vis dėlto, ministras neslėpė, jog jo požiūriu priimtinesni yra ne branduolinės, o atsinaujinančios energijos šaltiniai. Tai, pasak ministerijos vadovo, ir toliau išliks šalies prioritetu.

„Jausmai dviprasmiai, sakyčiau, kad kai mes pamatysime pirmuosius projektus, kurie įgyvendinami rinkoje, veikia komerciškai, tuomet galėsime rimčiau kalbėti. Kol kas esame tokioje stadijoje, sakykime, vertinimo, analizės ir apie konkrečius projektus tikrai negali būti kalbos“, – apie galimybę Lietuvoje statyti branduolinį reaktorių kalbėjo Ž. Vaičiūnas.

„Būtent atsinaujinanti energetika išlieka prioritetu. Pagrindinis dėmesys skirtas šitai sričiai ir, be abejo, spartinti ir nelėtinti šių projektų įgyvendinimo, nes rinkoje taip pat susiduriama su tam tikrais iššūkiais“, – pridūrė jis.

ELTA primena, kad tiek Lietuvos, Latvijos ir Estijos politiniai lyderiai, tiek šalių elektros perdavimo sistemos operatoriai yra sutarę, jog nuo rusiškos IPS/UPS sistemos – vadinamojo BRELL žiedo – atsijungs 2025 metų vasarį.

Tam, kad sinchronizacija įvyktų jau po metų, valstybės iki šių metų rugpjūčio 7 dienos privalėjo pranešti, jog nebepratęs BRELL sutarties. To nepadarius likus pusmečiui iki planuojamo atsijungimo datos, sutartis būtų buvusi automatiškai pratęsta.

Ruošiantis sinchronizacijai, Lietuvoje ruošiami 3 sinchroniniai kompensatoriai, įrengiamos naujos elektros perdavimo linijos, skirstyklos, atnaujinamos pastotės, atliekami kiti darbai. Pernai Lietuva taip pat savarankiškai atliko šalies sistemos izoliuoto darbo bandymą. Sinchronizacija vyks per 2021 m. išplėstą „LitPol Link“ sinchroninę jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt