Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Vėjo jėgainė / Unsplash nuotr.
Giedrius GaidamavičiusŠaltinis: BNS.LT
„Ieškome sprendimų, kurie galėtų užtikrinti šio projekto tęstinumą, bet galbūt su tam tikromis pakoreguotomis projekto sąlygomis“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė Ž. Vaičiūnas.
„Dėl esamo aukciono, tiek, kiek įmanoma koreguoti sąlygas, be abejo, mes tai įvertinsime“, – kalbėjo ministras.
Ž. Vaičiūnas pakartojo, kad tokie projektai negali būti įgyvendinami „kaina, kuri būtų našta vartotojams“.
Anot ministro, šiuo metu vykstančio aukciono sąlygos, kurias rengė praėjusios kadencijos Vyriausybė, atrodo „švelniai tariant, keistokai“.
„Kai mes turime galimybę vienam potencialiam investuotojui dalyvauti ir laimėti konkursą. Antra, turime labai aiškiai užbrėžtas kainos grindis ir lubas. (...) Bet šiek tiek stebina tokios sąlygos, kaip minimali kaina su vieno tiekėjo dalyvavimo sąlyga“, – kalbėjo Ž. Vaičiūnas.
BNS primena, kad pernai lapkričio 18-ąją 3,13 mlrd. eurų preliminarios vertės antrojo vėjo parko Baltijos jūroje vystymo konkursas paskelbtas po to, kai dalyvavus tik vienai įmonei balandį neįvyko pirmasis aukcionas.
Aukcionas galės įvykti ir dalyvaujant tik vienam dalyviui, o elektros pardavimo sandorio kainą bei valstybės skatinimo apimtį bus galima keisti atsižvelgiant į paskutinių metų infliaciją bei didmeninę kainą.
Naujo konkurso dalyviai, skirtingai nei pernai vykusio pirmojo, galės pretenduoti į 15 metų trukmės valstybės skatinimą. Konkursą laimėtų didžiausią vystymo mokestį, kuris turi būti bent 5 mln. eurų, pasiūlęs arba iš valstybės mažiausio metinio elektros gamybos skatinamo kiekio už mažiausią kainą paprašęs dalyvis.
Ž. Vaičiūnas anksčiau teigė, kad būsimam antrojo parko plėtotojui pagal skatinimo schemą valstybė kasmet turėtų sumokėti apie 200 mln. eurų, jei 2030-aisiais pradėjus gaminti elektrą Baltijos jūroje jos rinkos kaina siektų 50 eurų už megavatvalandę (MWh), o su vystytoju būtų sutarta maksimali 125 eurų už MWh pardavimo kaina.
Apie dalyvavimą aukcione jau paskelbė valstybės kontroliuojama energetikos grupė „Ignitis grupė“, tai svarsto ir didžiausias Lenkijos naftos koncernas „Orlen“.
Dalis Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos narių siūlo prašyti Energetikos ministerijos apskritai sustabdyti aukcioną, kol bus atlikta kaštų ir naudos analizė, įvertintas 15 metų numatytas valstybės skatinimas, taip pat pašalinti nuostatas dėl perteklinių valstybės įsipareigojimų konkurso laimėtojui. Šį klausimą komisija ketina svarstyti sausio 14 dieną.