Ž. Pinskuvienė sureagavo į G. Nausėdos kritiką dėl įtraukiojo ugdymo: ji nepagrįsta

Lietuva

Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė / Karolina Gudžiūnienė/ELTA

Raminta MajauskaitėŠaltinis: ELTA

316726

Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė sako, kad jos siekis specialiųjų poreikių turinčius vaikus ugdyti atskirose erdvėse sulaukė nepelnytos prezidento Gitano Nausėdos kritikos. Anot jos, valdančiųjų parengtas įtraukiojo ugdymo projektas supriešino visuomenę.

„Girdžiu ir suprantu jo (G. Nausėdos – ELTA) vakar viešai išsakytą poziciją ir vertinimą. (...) Mūsų sprendimas dėl įtraukiojo ugdymo Širvintose sulaukė visiškai nepagrįstos kritikos todėl, kad žiniasklaidoje buvo nušviestas labai tendencingai“, – Eltai raštu perduotame komentare antradienį nurodė Ž. Pinskuvienė.

Šalies vadovui pareiškus, kad įtraukties klausimus artimiausiu metu yra būtina aptarti su pačia Ž. Pinskuviene, susitikimui ji teigė esanti pasirengusi.

„Esu pasiruošusi prezidentui tiesiogiai pristatyti ir informuoti apie sprendimus ir priemones“, – teigė Širvintų rajono merė.

„Širvintose įtraukiojo ugdymo projektas ir toliau bus vykdomas taip, kaip esame suderinę su rajono švietimo įstaigų vadovais – tai yra – specialiųjų poreikių vaikai, kurių elgesys, agresija pamokų metu kelia grėsmę kitų mokinių saugumui ir trikdo mokymosi procesą – kai kurių pamokų metų bus ugdomi specialiai jiems įrengtose atskirose erdvėse “, – tvirtino ji.

Anot Ž. Pinskuvienės, mokykla ir ten dirbantys specialistai kiekvieną atvejį vertins ir analizuos individualiai.

„Vaikai, kurie turi specialiųjų poreikių, ar fizinę negalią, tačiau jų elgesys pamokų metu nekelia grėsmės kitų mokinių ar mokytojų saugumui, netrikdo visos klasės mokymosi proceso – jie bus ugdomi kartu su visais mokiniais“, – aiškino merė.

„Savo sprendimu dedame visas pastangas, kad šio konservatorių Vyriausybės skubotai sukonstruoto ir prieš rinkimus paleisto projekto sukeltos problemos ir iššūkiai būtų išspręsti geriausiu įmanomu būdu užtikrinant ir atliepiant visų pusių – tiek specialiųjų poreikių turinčių vaikų, tiek likusių mokinių lūkesčius ir poreikius dėl ugdymo. (...) Apgailestauju, kad šis projektas suskaldė visuomenę“, – sakė ji.

ELTA primena, kad nuo šių metų rugsėjo mokyklos turi būti pasirengusios priimti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus, jei to pageidauja jų tėvai. Jau dabar 90 proc. Lietuvos vaikų su specialiais ugdymosi poreikiais mokosi bendrojo ugdymo mokyklose kartu su bendraamžiais.

Visgi praėjusią savaitę Ž. Pinskuvienė išplatino viešą pranešimą, kuriuo pareiškė, kad nuo rugsėjo 1 dienos specialiųjų poreikių vaikai Širvintose bus ugdomi atskirose, tam pritaikytose erdvėse.

Pirmadienį Širvintų rajono merės pareiškimams teigė nepritariantis prezidentas Gitanas Nausėda. Anot jo, toks „getų“ steigimas mokyklose tik didintų ir taip esamą atskirtį. Todėl, pažymėjo šalies vadovas, artimiausiu metu šį klausimą jis ketina aptarti su pačia Ž. Pinskuviene.

Ministerijos duomenimis, maždaug 75 proc. specialiuosius ugdymosi poreikius turinčių mokyklinio amžiaus vaikų yra nedidelių arba vidutinių poreikių (apie 35,4 tūkst.), o apie 25 proc. (daugiau nei 12,6 tūkst.) besimokančiųjų yra didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymo poreikių.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt