Ž. Mauricas: laiko sukiojimas šiais laikais praradęs prasmę

Šį savaitgalį atšaukiamas vasaros laikas gali būti paskutinis kartas, kai po vasaros suksime laikrodžio rodyklę viena valanda atgal. „Luminor“ banko vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico nuomone, laiko sukiojimas jau seniai prarado prasmę, o realios jos naudos dar niekam nepavyko pagrįsti.

Ekonomisto teigimu, atliktų tyrimų šia tema nėra daug, todėl laiko sukiojimo pagrįstumą įvertinti labai sudėtinga. Jis buvo įvestas paskubomis karo metu, be didesnių tyrimų.

„Kuo toliau, tuo prasmės sukioti laiką mažėja, nes keičiasi ekonominė struktūra. Jeigu anksčiau didžioji dalis gyventojų dirbo žemės ūkyje ar pramonės sektoriuje, kuriam reikėjo dienos, saulės šviesos, tai dabar, atpigus dirbtinai šviesai ir persikėlus ekonomikos centrui į paslaugų sektorių, tai tampa vis mažiau ir mažiau aktualu“, - Eltai sakė Ž. Mauricas.

Ekonomistas kaip pavyzdį pateikė Suomijos šiaurėje esančius miestelius, kur laiką sukiojant į vieną ar kitą pusę dienos niekaip nepailginsi.

„Arba turime visiškai tamsų rytą, arba visiškai tamsų vakarą. Vieniems labiau patinka taip, kitiems - kitaip, bet bendro atsakymo nėra. O dabartinis Lietuvos žiemos laikas padaro ir tamsų rytą, ir tamsų vakarą. Tarkime, Suomijoje yra miestų, kur per parą šiek tiek šviesu būna vos 4-5 valandas. Jiems irgi jokio skirtumo, ar vos šviesu bus nuo 10 iki 15 val., ar nuo 11 iki 16 val. Panašiai ir pas mus“, - mano ekonomistas.

Pasak Ž. Maurico, jeigu Lietuva nuspręstų nebesukioti laiko, o kitos šalys tai darytų toliau, tai galėtų turėti tam tikros įtakos verslui, susietam su Vakarų šalimis.

„Lietuvos ekonomika yra pakankamai nemažai integruota į Vakarų ekonomiką, kaip ir dalis paslaugų sektoriaus. Pavyzdžiui, teikia paslaugas Jungtinės Karalystės, Skandinavijos ar JAV įmonėms. Todėl ekonominiu požiūriu turėti kuo mažesnį skirtumą laiko prasme tarp šių valstybių ir Lietuvos yra tikslinga.

Ir dabar darbuotojai, kurie dirba Jungtinės Karalystės įmonėms, dažnai ateina į darbą tos šalies laiku - 9-10 val., o išeina iš jo 18-19 val. Tačiau, kalbant apie žmonių gerovę, keičiantis tiek ekonomikos struktūrai, tiek didėjant laisvalaikio svarbai, laikas, kai vidurdienis sutampa su 12 val., yra praktiškai XX a. atgyvena. Žmonės nori padalinti dieną į darbą ir poilsį, buvimą su šeima“, - Eltai kalbėjo Ž. Mauricas.

Kaip teigė ekonomistas, galbūt būtų geriau šiek tiek aukoti rytą tamsiau atsikeliant, bet grįžtant iš darbo turėti dar daug šviesos valandų tam, kad būtų galima praleisti laiką su šeima.

„Idealiu atveju visos šalys turėtų nuspręsti nebesukioti laiko, kad nebūtų situacijų, kai sezoniškai keičiasi valandų skirtumas tarp vienos ar kitos šalies, ypač, jei tai būtų kaimyninė šalis, ar ta, iš kurios laukiame daug investicijų.

Kitas dalykas, galbūt šiek tiek ir teigiamas, kad su šiuolaikinėmis technologijomis ir lankstesniu darbo grafiku apskritai laiko sukiojimas praranda prasmę, nes darbo laiko pradžia ir taip natūraliai nusikelia. Buvo įprasta, kad darbą daugumą institucijų pradeda 7.30 val., o dabar labai daug kur pradeda nuo 8.30 ar 9 val. Nors ir laiko nepakeitėme, bet žmonės ir taip pradeda dirbti kiek vėliau rytą, dėl ko mes patys priartėjome prie Vakarų“, - Eltai sakė Ž. Mauricas.

Naktį iš šeštadienio į sekmadienį, ketvirtą valandą nakties, laikrodžių rodykles reikės pasukti viena valanda atgal. Taip Lietuvoje bus įvestas žiemos laikas, kuris truks iki paskutinio kovo sekmadienio.

ELTA primena, kad rugsėjo viduryje EK pirmininkas Jeanas Claude'as Junckeris paskelbė, jog laiko sukiojimo bus atsisakyta kitais metais.

Komisija jau yra pateikusi pasiūlymą dėl laiko sukiojimo atsisakymo. Juo remiantis, 2019 metų kovo 31 dieną laikrodžiai ES šalyse paskutinį kartą bus persukti privalomai. 2019-ųjų spalio 27 dieną šalys narės jau galės pačios spręsti, kaip pasielgti. O po to kaitaliojimo iš vasaros į žiemos laiką nebeliks.

Vis dėlto dabar jau pasigirsta, kad pagal naujausią siūlymo variantą laiko sukiojimo gali būti siūloma atsisakyti 2021 metais.

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis anksčiau Eltai sakė, kad Vyriausybėje buvo siūlyta pasilikti vasaros laiką, bet dėl to dar laukia diskusijos.

Europos Parlamentas vasarį pareikalavo Komisijos peržiūrėti laiko sukiojimą. Per internete surengtą reprezentatyvią apklausą liepą 84 proc. respondentų iš 4,6 mln. pasisakė prieš laikrodžių sukiojimą.

EK atliekant šalių narių apklausą, Lietuva pateikė poziciją, kad laiko sukioti nereikia, o reikėtų pasilikti vasaros laiką.
ELTA