Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
BNS/Fotobankas nuotr.
Lukas JuozapaitisŠaltinis: ELTA
Jo teigimu, kitąmet algos galėtų didėti apie 7–8 proc.
„Kitais metais vienas darbuotojų belaukiančių didžiųjų netikėtumų neišvengiamai bus ženklus arba gerokai ženklesnis nei tikėtasi atlyginimų augimo sumažėjimas“, – „Žinių radijui“ pirmadienį sakė Ž. Mauricas.
„Prognozavome 7–8 proc. Tai yra bet kuriuo atveju mažiau nei 10 proc.“, – teigė jis.
Palyginimui, Finansų ministerija savo ekonominės scenarijuje 2024 m. prognozuoja, jog vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis kils 6,5 proc. Šiems metams numatomas 12,1 proc. padidėjimas.
Ekonomistas pažymi, kad didėjimą lems „labai sparčiai iš inercijos“ keliamas darbo užmokestis viešojo sektoriaus darbuotojams.
„Privačiam sektoriui, tikėtina, tas augimas bus mažesnis“, – teigė analitikas.
„Čia yra tam tikras signalas, kad perdėm optimistinių lūkesčių neturėtume turėti, nes dviženklio darbo užmokesčio augimo laikotarpis jau neabejotinai beveik pasibaigė“, – kalbėjo Ž. Mauricas.
Jo vertinimu, Lietuvoje prasidėjo „žemos infliacijos laikotarpis“, be to, tikėtina, jog kai kuriais 2024 m. mėnesiais galima ir defliacija. Mažėjant infliacijos rodikliams, pasak ekonomisto, įmonės darbo užmokestį kels vangiau.
„Įmonės, matydamos, kad kainos nebeauga ir negalėdamos perkelti tų kainų galutiniams vartotojams, be abejo, nebus tokios dosnios didindamos atlyginimus kitais metais“, – pažymėjo Ž. Mauricas.