Ž. Mauricas: dėl silpstančios ekonomikos gali augti ir taip rekordinės kontrabandos apimtys

Ž. Mauricas: dėl silpstančios ekonomikos gali augti ir taip rekordinės kontrabandos apimtys
Lietuva
Etaplius.LT Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  ELTA

Dėl infliacijos, artėjančios recesijos ir kaimyninių valstybių veiksmų kyla rizika, kad toliau sparčiai augs kontrabanda ir šešėlinė ekonomika, sako banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas

Pasak jo, kontrabandinių tabako produktų pasiūla Lietuvoje yra didelė, ją lemia Baltarusijos kryptingai plėtojama kontrabandinės produkcijos gamyba ir neteisėtas gabenimas į Europos Sąjungos (ES) valstybes.
 
Valstybinės sienos apsaugos tarnybos duomenimis, rekordiniai baltarusiškų cigarečių kiekiai į Lietuvą pateko 2021 m., o per pirmąjį šių metų ketvirtį jų įgabenta beveik keturiskart daugiau nei tuo pat metu pernai.
 
„Per Lietuvą, kuri yra viena pagrindinių šios logistikos grandinės grandžių, kontrabandiniai produktai patenka į kitas ES šalis. Be to, aukštas šių produktų vartojimas paplitęs ir šalies viduje. Tai didžiąją dalimi susijęs su ekonomine ar socialine atskirtimi bei požiūriu į tokius procesus – šešėlinę ekonomiką, neteisėtai gabenamas prekes“, – teigia Ž. Mauricas.
 
Ekonomisto teigimu, kontrabandos apimtys buvo išaugusios ir 2008 m. krizės laikotarpiu, o panašūs ekonominiai iššūkiai stebimi šiuo metu.
 
„Dabar turime infliacijos šuolius, ekonominis augimas lėtėja ir, tikėtina, jog anksčiau ar vėliau panirsime į recesiją“, – sako Ž. Mauricas, argumentavęs, kad nors tabako gaminių kainos nebrango taip kaip maistas ar elektra, gyventojai ieško, kaip pigiau įsigyti šių ir kitų kasdien kasdienio vartojimo prekių, siekiant kuo labiau sutaupyti.
 
Daro įvairiapusišką žalą valstybei
 
Kalbėdamas apie „įvairiapusišką“ kontrabandos žalą valstybei jis pabrėžia, kad dėl to biudžetas surenka mažiau pajamų, be to, gyventojams perkant kontrabandinius tabako gaminius nepasiekiami ir sveikatos sektoriaus tikslai, nes nėra žinomi tikrieji vartojimo mastai.
 
Neigiamas poveikis padaromas ir darbo rinkai, dar pastebi ekonomistas.
 
„Darbo rinkoje šiandien yra daug laisvų pozicijų. Nepaisant to, kad jiems siūlomas palyginti neblogas darbo užmokestis, vykdydami nelegalią kontrabandą jie gali užsidirbti daugiau. Tai lemia dalies darbingų asmenų pasitraukimą iš darbo rinkos, nedeklaruojant ir nerodant pajamų. Be to, šie žmonės dar gauna paramą iš valstybės“, – sako Ž. Mauricas.
 
Sako, kad mokesčių didinimas kontrabandos nestabdys
 
Pasak Ž. Maurico, kontrabanda tebėra aktuali problema net ir tose šalyse, kuriose pasitikėjimas valstybe yra aukštesnis, nei Lietuvoje.
 
Visgi jis atkreipia dėmesį, kad mokesčių didinimas kontrabandinių produktų gabenimo ir vartojimo problemų nesprendžia.
 
„Čia tiktų Lafero kreivė – jei mokesčiai per dideli, mes surinksime mažiau pinigų. Tuo pačiu auganti kontrabanda nepadės pasiekti sveikatos apsaugos tikslų, padidins šešėlį ir iškraipys ekonomiką. Reikia kalibruoti“, – sako Ž. Mauricas.
 
Ekonomistas mano, jog efektyvus būdas, siekiant mažinti kontrabandos mastus, būtų diegti naujas depersonifikuotas technologijas-rentgenus, kurie apsunkintų produktų gabenimą per sieną. Viena tokių traukinių rentgeno stebėjimo sistemų rudenį pradėjo veikti Kenos pasienio poste.
 
Taip pat Lietuva turėtų sparčiau pereiti prie mažesnio atsiskaitymo grynaisiais pinigais, kontrabandos pardavimo vietų ribojimų, plėtoti edukacines programas apie kontrabandinių produktų žalą, sako jis.
 
Vertindamas Lietuvos galimybes kontrabandos srautus mažinti, Ž. Mauricas siūlo suprasti, kad Lietuva yra šio neteisėto verslo logistikos grandinės dalis.
Dėl to kontrabandos užkardymo politiką reikia derinti su kitomis valstybėmis, pažymi ekspertas.
 
„Dėl didelių akcizų skirtumų dalis produktų keliauja ir į kitas šalis, pavyzdžiui, į Airiją. Politiką reikia koordinuoti su kitomis valstybėmis, stebėti srautus, o ne tiesiog aklai užsidėti planą ir jį vykdyti, nepriklausomai nuo to, kad vyksta šešėlinėje rinkoje“, – sako ekonomistas.