Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
V.Kandrotas – su apdovanojimą jam įteikusiais meru A. Vaicekausku, Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos pirmininko pavaduotoju S.P. Krivicku ir Lietuvos žurnalistų sąjungos kelionių žurnalistų klubo nariu E. Ganusausku.
Ramutė ŠimukauskaitėŠaltinis: Etaplius.lt
Liepos 6-ąją Prienų kultūros ir laisvalaikio centre vykusiame Valstybės dienos minėjime greta Prienų rajono savivaldybės „Dėkingumo“ nominantų buvo pagerbtas dar vienas, iš Jiezno krašto kilęs žinomas žmogus – Vytautas Kandrotas, keliautojas, VšĮ „Terra publica“ steigėjas ir vadovas.
Įteikta žurnalisto ir keliautojo Mato Šalčiaus premija
Už pasaulio pažinimo skatinimą bei išsamius autorinius darbus kelionių tematika, paskelbtus per kalendorinius metus, Vytautui Kandrotui įteikta žymaus Lietuvos visuomenės veikėjo, rašytojo, žurnalisto, keliautojo ir idealisto, kraštiečio Mato Šalčiaus 1000 eurų premija, kurią įsteigė Prienų rajono savivaldybė.
Konkursas ir apdovanojimai rengiamis kartu su Lietuvos žurnalistų sąjunga, šiemet pasiūlyti apdovanoti keturi asmenys.
Premiją laureatui įteikė Savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas, o specialų ženklą – Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos pirmininko pavaduotojas Sigitas Povilas Krivickas ir Lietuvos žurnalistų sąjungos kelionių žurnalistų klubo narys, Mato Šalčiaus premijos skyrimo komisijos narys Edmundas Ganusauskas.
Nuo pat leidyklos „Terra publica“ gyvavimo pradžios Vytautas Kandrotas parašė daugybę straipsnių kelionių tematika. Judviejų su žmona Danguole leidžiamos pažintinės knygos, kelionių vadovai „Įdomiausios kelionės po Lietuvą“, „Ypatinga Lietuva. Keliaujame po Lietuvos saugomas teritorijas“ ir kt., sudaryti maršrutai, stalo žaidimai, rengiamos fotografijų parodos skatina lietuvius mylėti savo gimtąjį kraštą ir keliauti po jį, plėsti savo akiratį, atrandant įdomiausias istoriniu, kultūriniu, geografiniu požiūriu vietoves, lankytinus objektus, bei skleisti žinią apie juos.
2020 metais jis prisidėjo prie knygos apie Balbieriškio bažnyčią ir parapiją leidybos, o Jiezno parapijai švenčiant 350 metų jubiliejų, organizavo ir parėmė fotografijų konkursą ir parodą. Už nuopelnus Lietuvos turizmo sektoriui V. Kandrotas yra apdovanotas „Turizmo kryžiumi“ – LR Ūkio ministerijos įsteigtu garbės ženklu.
Lietuvos turizmo ištakos – nuo LDK laikų
Žurnalistas Sigitas Povilas Krivickas tokia jaudinančia proga prisiminė ir ankstesnių keliauninkų, nei M.Šalčius, kelionių ištakas. Anot jo, dar 1601 m. pasirodė pirmoji Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje kelionių knyga – Radvilos Našlaitėlio „Kelionė į Jeruzalę“. Tai buvo prieš 420 metų. Grafo Konstantino Tiškevičiaus knyga „Neris ir jos krantai“ išėjo prieš pusantro šimto metų.
„Šioje gretoje tiesiog spindi Mato Šalčiaus –„Svečiuose pas 40 tautų“. Jo sekėjai sykiu sudėjus yra daug kartų apkeliavę Žemės rutulį. Bet nereikia nei Paryžių, nei Londonų, pakanka ir mūsų labai gražių Prienų, kurie mums, filologams, yra labai brangūs, kaip lietuviškojo žodžio meistrų, poeto ir rašytojo V.Mykolaičio-Putino, poeto J.Marcinkevičiaus, prof. J.Kazlausko, lopšys, – prieš įteikdamas jau tryliktosios M.Šalčiaus premijos laureatui skirtą skulptūrėlę, kalbėjo P.Krivickas.
Kartu su juo į šventę Prienuose atvyko dar du M.Šalčiaus premijos laureatai – Edmundas Ganusauskas ir Gerimantas Statinis. Pasidžiaugdamas kolegos Vytauto Kandroto apdovanojimu, Mato Šalčiaus premijos skyrimo komisijos narys E.Ganusauskas pabrėžė, kad komisijai teko rinktis iš tikrai solidžios pretendentų premijai gauti „kompanijos“, todėl apsispręsti nebuvo lengva, visgi viena svarstyklių „lėkštelė“ nusvėrė V.Kandroto naudai. Visų pirma, už tai, kad jis myli kiekvieną Lietuvą žemės pėdą, savo parapiją ir padeda tai pažinti kitiems. Taip pat ir už plačius horizontus, kurie driekiasi ne tik iki Prancūzijos, bet ir iki paties plačiausio pasaulio…
Prisiminė M.Šalčiaus nuopelnus, nusilenkė jo įžvalgoms
Pagerbtasis V.Kandrotas padėkojo „Gyvenimo“ laikraščio redaktorei Ramutei Šimukauskaitei, teikusiai jo kandidatūrą, taip pat Prienų rajono savivaldybei, įsteigusiai M.Šalčiaus vardo premiją.
Visgi užuot sakęs laureato kalbą, jis su susirinkusiaisiais pasidalino pamąstymais, ką būdamas tokio paties amžiaus ir jo vietoje, t.y. atsiimdamas apdovanojimą, nuo scenos būtų kalbėjęs pats Matas Šalčius. Pasak Vytauto, yra akivaizdu, jog garsus XX a. Lietuvos žurnalistas, keliautojas, visuomenės veikėjas, Šaulių sąjungos įkūrėjas tokios galimybės net nebūtų turėjęs. Daug prisidėjęs prie Lietuvos valstybės kūrimo, paskyręs save jos švietimui ir garsinimui, didelis savo šalies patriotas M.Šalčius nesitaikstė su įtakingiausiomis nuomonėmis, kritikavo politikus, valdininkus. Susipykęs su prezidentu A.Smetona, tapo nepageidaujamas ir partiniuose sluoksniuose, nebuvo spausdinami ir jo straipsniai.
Todėl M.Šalčius atsidėjo kelionėms po užsienio šalis, kuriose pagal išgales dirbo tautinį ir diplomatinį darbą, vienijo išeivijos lietuvius, mezgė ryšius tarp tautų, tikėdamas didele turizmo ateitimi.
Turizmo ekspertą Vytautą Kandrotą, jau dvidešimt metų dirbantį šioje srityje, itin žavi Mato Šalčiaus, vieno iš Lietuvos turizmo sąjungos įkūrėjo, nuopelnai šiai sričiai, jos viešinimui. V.Kandroto teigimu, 1935 m. išleista M.Šalčiaus knygelė „Ką kiekvienas privalo žinoti apie turizmą“ kaip galimybių studija galėtų būti naudojama ir šiandien. M.Šalčius įžvelgė didelį vidinį turizmo potencialą Lietuvos pajūryje, Zarasų ir Telšių krašte ir kt. vietovėse. Jis ragino steigti poilsiavietes ir vasarvietes prie vaizdingų Lietuvos upių, nepamiršo ir Birštono, kurio sūrius vandenis lygino su užsienio kurortų vandenimis. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog yra neišnaudotų mineralinių šaltinių apie Stakliškes, Nemakščius, Jonavą, kur, jo nuomone, ateityje galėtų išaugti kurortai, turintys reikšmės mūsų krašto turizmui.
Švenčiant liepos 6-ąją ir giedant tautinę giesmę, V.Kandrotas kvietė visus susirinkusiuosius pasimokyti iš M.Šalčiaus istorijos, palaikyti jo suvienytos tautos idėjas ir įsiminti žodį „Išvien“… (M.Šalčiaus redaguojamas laikraštis „Išvien“ siekė lietuvių tautinės vienybės, – aut. pastaba).
Dalė Lazauskienė