Vyriausybės neįtikino klaipėdiečių protestai prieš užmojus naikinti Girulių mišką

Vyriausybė pirmadienį pritarė daug aistrų keliamai Klaipėdos geležinkelių pertvarkai.

Vyriausybė siūlo laipsniškai iki 2030 m. iškelti didžiąją dalį krovinių srauto iš Klaipėdos ir modernizuoti Pauosčio kelyno ir Draugystės geležinkelio stoties plėtrą ir modernizavimą.

Geležinkelių plėtra gali kainuoti apie 80 mln. eurų. Projektas, kuriam pritarė Vyriausybė, leis mažinti krovinių srautus per Klaipėdos centrinę geležinkelio stotį ir sukurs infrastruktūrą, kuri sudarytų sąlygas ateityje aptarnauti Melnragėje numatomą statyti išorinį giliavandenį uostą.

Planai rekonstruoti Pauosčio geležinkelio mazgą tarp Klaipėdos ir Girulių bei iškirsti 30–50 ha rekreacinio pajūrio miško piktina klaipėdiečius. Jie norėtų, kad Giruliuose būtų plėtojama rekreacinė, o ne pramoninė veikla.

Pažeidžiami miesto ir miestiečių interesai

Klaipėdos bendruomenių asociacijos (KBA) vadovas Renaldas Kulikauskas Alfa.lt sakė, kad krovos stoties iškėlimui reikės iškirsti 30–50 ha Girulių miško. O kitas žingsnis esą būtų viso uosto terminalo įrengimas prie naujai iškelto geležinkelių mazgo. Tuomet jau reikėtų nebe 30–50 ha, o daug kartų daugiau. Miesto bendruomenei tai nepriimtina.

„Kalbame apie trečdalį Girulių pušyno Klaipėdos teritorijoje iškirtimą“, – sakė R. Kulikauskas.

Jis taip pat pabrėžė, kad Klaipėdoje susiklostė unikali situacija, kai mieste apie 5 proc. užimanti uosto teritorija rengia atskirą bendrąjį planą, kuris yra aukštesnio lygio dokumentas negu rengiamas Klaipėdos bendrasis planas (BP).

„Miesto architektė dabar turi rūpesčių su miesto BP derinimu, nes vienas iš pastabų teikėjų – „Lietuvos geležinkeliai“ – yra pateikę prieštaravimą dėl miesto planų Giruliuose ateityje plėtoti universalias zonas, kur būtų leistina SPA, poilsio ir gydymo įstaigų veikla“, – sakė R. Kulikauskas.

„Lietuvos geležinkeliai“ argumentuoja, kad Girulių pušyne ateityje bus plėtojamas transporto mazgas, todėl rekreacinėms zonoms čia ne vieta.

„Tai visiškai nederamas veikimas ir aišku, kodėl, nes „Lietuvos geležinkeliai“ turėtų tokiose teritorijose papildomai investuoti į apsaugos zonas, triukšmo sienelių įrengimą ir kt.“, – aiškino R. Kulikauskas.

Ministerija: planuojamas Lietuvai svarbus projektas

Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius teigia, kad ministerija tiesiog siekia sudaryti teisines sąlygas ypatingos valstybinės svarbos projekto Rytų–Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kelių, geležinkelių infrastruktūros komplekso) transeuropinio IX B transporto koridoriaus Klaipėdos geležinkelio mazgo dalies susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planams.

Ministras pažymi, kad Seimas Rytų–Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projektą dar 2013 m. pripažino ypatingos valstybinės svarbos projektu. Be to, Seimo nutarimo priedėlyje nurodytas Klaipėdos geležinkelio mazgas (Klaipėdos, Rimkų, Draugystės geležinkelio stotys, joms priklausantys kelynai, jungiamieji ir privažiuojamieji keliai) yra vienas iš Rytų–Vakarų (IX B) transporto koridoriaus ruožų Lietuvoje.

Pasak ministro, Klaipėdos geležinkelio mazgas yra reikšminga IX B koridoriaus jungtis, kuriai tenka apie 50 proc. visų Lietuvos geležinkeliais gabenamų krovinių.

Klaipėda mieste norėtų palikti tik keleivių pervežimą

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija šiuo metu rengia Klaipėdos miesto bendrojo pakeitimo projektą ir jo sprendiniuose yra numatyta iki 2030 m. laipsniškai mažinti Klaipėdos centrinės geležinkelio stoties kelyną, paliekant šią stotį tik keleivių pervežimams, t. y. numatyta dalies Klaipėdos geležinkelio stoties teritorijos konversija.

Tam reikalinga Pauosčio kelyno ir Draugystės geležinkelio stoties plėtra ir modernizavimas. Bendrojo plano pakeitimo projekte nurodoma, kad kol neparengti specialieji planai, techniniai projektai ir neįgyvendinti sprendiniai, kurie reikalingi infrastruktūrai sukurti šalia Pauosčio kelyno ir Draugystės geležinkelio stoties dėl krovininio geležinkelio iškėlimo iš Klaipėdos geležinkelio centrinės stoties, AB „Lietuvos geležinkeliai“ inžinerinės infrastruktūros teritoriją naudoja pagal esamą paskirtį ir naudojimo būdą.

Taip pat šiuo metu yra derinami ir Klaipėdos rajono savivaldybės bendrojo plano koregavimo sprendiniai, dėl kurių „Lietuvos geležinkeliai“ teikė pasiūlymą, o vėliau suderino be pastabų. Derinimo metu buvo aptartos Klaipėdos geležinkelio mazgo susisiekimo komunikacijų inžinerinei infrastruktūrai vystyti reikalingos teritorijos Klaipėdos rajono savivaldybėje.

Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtros strategijoje taip pat numatyta, kad infrastruktūros komplektavimo bazė iš Klaipėdos centrinės geležinkelio stoties būtų iškelta į Kretingsodį, skirstymo kalnelis su prekinių traukinių manevravimu – į Pauostį.

Valdžios argumentai miestiečių neįtikina

Planams plėsti geležinkelio mazgą šalia miesto ir kirsti Girulių pušyną priešinasi visuomenininkai – į Vyriausybę su prašymais persvarstyti geležinkelio plėtros planus kreipėsi Klaipėdos bendruomenių asociacija ir Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjunga.

„Yra visiškai akivaizdu, kad Klaipėdos multimodalinis terminalas ateityje bus plėtojamas uosto prieigose ten, į kur bus perkelta manevrinė geležinkelio stotis iš Klaipėdos centro. Susisiekimo ministerijos nuostata tokios didelės apimties projektą vykdyti sunaikinant Girulių mišką, o ne už miesto ribų ir nesvarstant 2–3 alternatyvų miesto prieigose – yra visiškai nepriimtina, naikinanti gyvenimo mieste kokybę ir gamtinį karkasą, grubiai pažeidžia darnaus vystymo principus, kiršina tarpusavyje ir kelia ilgalaikį konfliktą tarp miesto gyventojų bendruomenės, uosto, pramonės, kitų logistikos subjektų ir miesto savivaldybės administracijos. Miesto bendruomenės nenori šio konflikto, tačiau bus priverstos jame dalyvauti“, – teigiama Klaipėdos bendruomenių asociacijos pareiškime.

Toks valdžios institucijų beatodairiškas ir neatsakingas Klaipėdos miestui žalingų ir darnaus vystymo principą laužančių tikslų siekimas, panaudojant valstybei svarbių projektų statusą, Klaipėdos miesto bendruomenes verčia kelti kategoriškus reikalavimus, kurių viso įgyvendinimo bus siekiama nuosekliai ir nuolatos.

„Tam tikslui bus telkiama pilietinė visuomenė šalyje, siekiama atsakingo verslo bendruomenės, politinių partijų, vietinių ir tarptautinių organizacijų pagalbos bei dalyvavimo“, – teigia asociacija.

Vyriausybei ir Susisiekimo ministerijai išsiųstame pareiškime KBA reikalauja saugoti ir tausoti gyvenamąją ir gamtinę aplinką, geležinkelio infrastruktūros neplėtoti Klaipėdos miesto ribose, o išorinio giliavandenio uosto statybą planuoti tik tada, kai bus atliktas objektyvus abiejų išorinio uosto vietos alternatyvų vertinimas pagrįstas patikimais ekonominiais duomenimis, „o ne išgalvotomis krovinių srautų prognozėmis ar akivaizdžiai klaidinančiais investicijų poreikio skaičiavimais“.

Pasak asociacijos, ekonominis vertinimas privalo apimti ir pajūrio gamtinės aplinkos sunaikinimo nuostolių kompensavimo kaštus, kas iki šiol nėra įvertinama.

Asociacija taip pa reikalauja suplanuoti ir įrengti aplinkkelius ir buferines zonas tarp gyvenamų teritorijų, uosto krovos rajonų, pramonės įmonių ir būtinai prie uosto krovinių transporto koridorių, šiuo metu projektuojamų ir įrengiamų tiesiog Klaipėdos miesto gatvėmis.

G. Paluckas ministerijos planus vadina nusikaltimu

Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas pirmadienį išplatintame pranešime teigia, kad Vyriausybė turi nedelsdama stabdyti geležinkelio mazgo plėtros projektus Klaipėdos Girulių miške.

Pasak G. Palucko, Susisiekimo ministerijos pateikti projektai dėl Klaipėdos geležinkelio mazgo infrastruktūros plėtros prieštarauja viešajam interesui.

„Šio projekto derinimas su visuomene imituojamas, žmonių nesiklausoma – informacija yra slepiama, daug manipuliacijų. Tai liudija ir klaipėdiečių bendruomenių kreipimaisi į Vyriausybę. Iškirsti dešimtis hektarų miško ir tankinti taršios pramonės tinklą mieste, kuris ir taip kenčia nuo didžiulės taršos, – nusikaltimas žmonėms“, – sako G. Paluckas.

LSDP lyderis teigia, kad Giruliuose planuojamas geležinkelio terminalas tėra pirmasis numatomos ūkinės veiklos plėtros etapas.

„Jei bus iškirstas miškas ir transporto mazgas Giruliuose atsiras, tolesnis plėtros etapas – išorinio giliavandenio uosto Melnragėje vystymas. Visa tai dar labiau pablogintų klaipėdiečių gyvenimo kokybę. Reikia galvoti apie priešingos krypties veiksmus – kaip žalinti miestą, kaip daryti aplinką sveikesnę, kaip tuos krovos objektus iškelti už miesto ribų. Juk visa tai, kas daroma, tiesiogiai blogina Klaipėdoje gyvenančių žmonių gyvenimus“, – pažymi G. Paluckas.

Pasak LSDP pirmininko, geležinkelio ir uosto plėtrai yra kitų variantų: giliavandenį uostą galima vystyti šalia Būtingės, o geležinkelio mazgą įkurdinti miesto prieigose, tarkim, netoli Kopūstų kaimo.

„Yra išeičių, kurios nepablogintų klaipėdiečių sveikatos. Ir vietos, ir nacionalinė valdžia jau gerą dešimtmetį ignoruoja vietinių žmonių valią. Nenormalu, kai klaipėdiečiai vaikų žaidimų aikštelėse išsikasinėja chromą. Nenormalu, kad dalis žmonių negali atsidaryti langų dėl smarvės ar suodžių. O didžiulės taršos atvejai parodė, kad pajūryje vyrauja sisteminė korupcija aplinkosaugoje“, – vertina G. Paluckas.

Transporto mazgą siūlo rengti Kopūstų kaime

KBA vadovas R. Kulikauskas siūlo geležinkelių transporto mazgą statyti už Girulių pušyno ribų esančiame Kopūstų kaime.

Pasak jo, 2017 m. patvirtintame Klaipėdos rajono bendrajame plane yra rezervuota teritorija tokio pobūdžio veiklai. Esą būtent čia labiausiai ir tiktų statyti „Lietuvos geležinkelių“ krovinių paskirstymo stotį ir daugiafunkcį terminalą.

R. Kulikauską stebina Susisiekimo ministerijos pastangos „užmiršti“ šią alternatyvą ir ją pristatyti kaip ekonomiškai nenaudingą.

Alfa.lt