Vyriausybei siūloma atidžiau stebėti ES lėšų įsisavinimo tempus

Vyriausybė turi akylai stebėti Europos Sąjungos (ES) lėšų įsisavinimo tempus, taip pat įvertinti šių lėšų panaudojimo efektyvumą, tvirtina Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Stasys Jakeliūnas.

„Siūlymas Vyriausybei yra akylai stebėti ne tik ES ir bendrojo finansavimo lėšų įsisavinimo tempus, bet ir įvertinti šių lėšų panaudojimo efektyvumą. Mes siūlome siekti mažinti viešojo sektoriaus ir kai kurių privataus sektoriaus sričių priklausomybę nuo šių lėšų“, – Seime ketvirtadienį vykstant pirmam 2018 metų biudžeto svarstymui tvirtino S. Jakeliūnas

„Visi mūsų biudžetai yra maždaug 20 proc. priklausomi nuo paramos gavimo, nes per visus mokesčius ateina pajamos į šituos biudžetus“, – pridūrė jis.

Pasak S. Jakeliūno, nuo ES paramos lėšų didžiąja dalimi yra priklausoma ir valstybės investicijų programa bei kurios privataus sektoriaus sritys - statybų, informacijos technologijų sektoriai.

„Tai yra labai ydinga ir pavojinga priklausomybė turint omeny, kad ateinanti daugiametė finansinė programa tikriausiai neleis gauti tokio masto lėšų, kaip kol kas gauname. Todėl reikia balansuoti tas lėšas, efektyviai jas panaudoti, bet kartu stebėti, kad neiškiltų krizės grėsmė, kai tos lėšos bus sumažintos“, – kalbėjo komiteto vadovas.

S. Jakeliūnas pabrėžė, kad Vyriausybės parengtas biudžeto projektas nekelia jokios grėsmės šalies finansų stabilumui, reikšmingai nedidins infliacijos ir nemažins gyventojų perkamosios galios. Tačiau komiteto vadovas pripažino, kad kai kurios suplanuotos pajamos, pavyzdžiui, iš šešėlinės ekonomikos sumažinimo, yra ambicingos ir galbūt ne visos duos laukiamų rezultatų.

„Suplanuotos pajamos, konkrečiai pajamos iš administravimo priemonių, iš priemonių valdant šešėlinę ekonomiką, yra gana ambicingos. Yra galimybė, tiksliau, tikimybė, kad ne visos priemonės bus įgyvendintos ir galbūt ne visos duos rezultatus“, – sakė S. Jakeliūnas.

Jis žadėjo, kad nuo kitų metų pradžios parlamentarai su Mokesčių inspekcija ir Finansų ministerija aiškinsis, kaip bus siekiama tų ambicingų planų įgyvendinimo.

„Sieksime ir metų eigoje stebėsime, kad tai, kas suplanuota, būtų įvykdyta“, – tvirtino S. Jakeliūnas,

Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis pasigedo prioritetų, kam kitais metais bus geriau gyventi, o Audito komiteto narė Aušra Maldeikienė valdančiųjų tikinimą, kad kitų metų biudžetas mažins atskirtį, pavadino melu.

„Tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis tvirtino, kad kitų metų pajamų ir išlaidų planas yra „nepritekliaus ir ubagų biudžetas“. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė apgailestavo, kad 2018 metų biudžetas neleidžia tikėtis kitais metais jokio proveržio. Pasak jos, 30 eurų dydžio sieksiantys „vaiko“ pinigai per maži.

S. Jakeliūnas pranešė, kad komitetas gavo prašymų padidinti valstybės biudžeto asignavimus beveik 850 mln. eurų.

Kitų metų valstybės biudžetas numatomas deficitinis, o socialinio draudimo ir savivaldos biudžetai planuojami pertekliniai.

2018 metų biudžeto projekte numatytos lėšos „vaiko“ pinigams, biudžetininkų ir valstybės tarnautojų algų bei senatvės ir šalpos pensijų, taip pat minimalaus mėnesio atlyginimo padidinimui 20 eurų iki 400 eurų, paliekama pridėtinės vertės mokesčio lengvata šildymui, ja galės naudotis ir daugiau vaistų pirkėjų, nes 5 proc. tarifą ketinama taikyti nekompensuojamiems receptiniams vaistams. Numatyta atsisakyti papildomo neapmokestinamųjų pajamų dydžio, kuris dabar taikomas vaikus auginantiems tėvams.

Siūloma įvesti progresinį tarifą prabangiam nekilnojamajam turtui, padidinti akcizą dyzeliniams degalams, dėl to jų kaina padidėtų apie 2 proc., o „žymėtam dyzelinui poveikis būtų apie 4 centus“. Pirmą kartą bus pasiekta 2 proc. BVP riba gynybos finansavimui.

Kitų metų biudžeto priėmimą Seimas numatęs gruodžio 12–ąją.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.