Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
BNS nuotr.
Reporteris AustėjaŠaltinis: Etaplius.lt
Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlymams papildyti Darbo kodeksą nuostatomis, kurios turėtų užkirsti kelią mobingui darbe.
Darbo kodekse būtų apibrėžtas smurtas ir priekabiavimas darbo vietoje, numatytos priemonės, kurių turėtų imtis darbdaviai smurto ir priekabiavimo darbe prevencijai.
„Darbo kodekse apibrėžiamos pagrindinės sąvokos dėl psichologinio smurto, prevencijos, taip pat labai svarbu, kad įtraukiami socialiniai partneriai. Darbovietėse, kuriose yra virš 50 darbuotojų, privalu tartis ir su profesinėmis sąjungomis, ir su darbo taryba. Tai pokyčiai turės įvykti kiekvienoje organizacijoje“, – per spaudos konferenciją po Vyriausybės posėdžio sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Pasak jos, mobingo reglamentavimas „pats savaime galbūt problemos ir neišspręs“, bet tai yra papildomas žingsnis siekiant keisti visuomenės nuostatas, kad smurtas nebūtų toleruojamas jokiose situacijose.
„Mobingo problema iki šiol buvo tyli problema, apie ją sužinodavome iš pavienių atsitikusių labai skaudžių situacijų, tai yra papildomas žingsnis, kad mes ir sureglamentuotumėme, ir ne tik kontroliuotume ir preventyviai padėtume darbovietėms tobulėti šiuo požiūriu, bet ir toliau galėtume keisti visuomenės nuostatas, kad netoleruotumėm smurto apraiškų jokio aplinkoje“, – kalbėjo M. Navickienė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pranešime nurodoma, kad kaip vieną iš atleidimo pagrindų dėl darbuotojo kaltės siūloma numatyti smurtą ar priekabiavimą.
„Tikiuosi, kad pasiūlytas mobingo apibrėžimas ir reglamentavimas prisidės prie geresnių darbo sąlygų organizacijose“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtos pataisos toliau bus teikiamos Seimui, kuris ir priims galutinį sprendimą.
Pataisomis siūloma apibrėžti, kad smurtas ir priekabiavimas darbe – tai įvairus nepriimtinas elgesys ar jo grėsmė, nesvarbu, ar nepriimtinu elgesiu vieną kartą ar pakartotinai siekiama padaryti fizinę, psichologinę, seksualinę ar ekonominę žalą.
Smurtas ir priekabiavimas dėl lyties būtų apibūdintas kaip smurtas ir priekabiavimas, nukreiptas prieš asmenis dėl jų lyties arba neproporcingai paveikiantis tam tikros lyties asmenis, įskaitant seksualinį priekabiavimą.
Numatoma uždrausti ne tik mobingą, kuris yra psichologinio smurto forma, bet ir smurtą bei priekabiavimą, įskaitant psichologinį smurtą bei smurtą ir priekabiavimą dėl lyties darbo vietose, įskaitant viešąsias ir privačias vietas, kai darbuotojas yra darbdavio žinioje ar atlieka pareigas pagal darbo sutartį.
Numatomos priemonės, kurių turėtų imtis darbdaviai smurto ir priekabiavimo darbe prevencijai, kontrolei, pagalbai nukentėjusiems darbuotojams suteikti.
Taip pat būtų nustatyta, kad darbdavys, kurio vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip 50, privalo konsultuodamasis su darbo taryba ar darbdavio lygmens profesine sąjunga nustatyti smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką, įprastais darbovietėje būdais ją paskelbti ir ją įgyvendinti.
Pagal pataisas, priežastis nutraukti darbo sutartį su darbuotoju taip pat gali būti smurtas ar priekabiavimas, įskaitant psichologinį smurtą bei smurtą ar priekabiavimą dėl lyties ar seksualinį priekabiavimą.
Valstybinė darbo inspekcija iki šių metų kovo 15 dienos gavo 23 skundus dėl psichologinio smurto darbo aplinkoje, iš jų pasitvirtino arba iš dalies pasitvirtino trys.
Per 2021 metus inspekcija gavo 73 tokius skundus, iš jų pasitvirtino arba iš dalies pasitvirtino – 27, per 2020 metus gavo 12 skundų, pasitvirtino – keturi.
BNS