Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Etaplius.lt nuotr.
Greta ZulonaitėŠaltinis: BNS
Toliau šis klausimas bus svarstomas Seime.
Diplomatinės tarnybos įstatymo pakeitimuose numatyta, kad tokiu atveju, kai diplomatas iš vadovaujamų pareigų yra skiriamas į žemesnes ar lygiavertes pareigas, bet jose neturi pavaldžių asmenų, jam sumažinama pareiginė alga.
Užsienio reikalų ministerijos (URM) siūlymu, numatomas algos mažėjimas siektų ne mažiau kaip 0,06 ir ne daugiau kaip 0,12 koeficiento.
Tokia nuostata būtų taikoma tik tiems diplomatams, kurie pareigas keičia savo pačių sprendimu ir neapima atvejų, kai pareigos keičiamos, pavyzdžiui, atrankos būdu ar grįžus po rotacijos.
„Šiuo pasiūlymu siekiama įtvirtinti platesnes diplomato galimybes planuoti karjerą ir rinktis sau tinkamas pareigas Užsienio reikalų ministerijoje. Atitinkamai bus užtikrintas diplomatų lygiateisiškumas, nes paties diplomato pageidavimu pasikeitus jo atsakomybių lygiui būtų peržiūrėta ir jo pareiginė alga“, – rašoma aiškinamajame rašte.
Pakeitimais taip pat siūloma įtvirtinti, jog laikinąjį reikalų patikėtinį, kai diplomatinis atstovas laikinai negali eiti pareigų, ilgesniam nei vieno mėnesio laikotarpiui galėtų paskirti tik užsienio reikalų ministras, o ne jo įgaliotas asmuo.
Ministerija taip pat siūlo į diplomatų pareigybių sąrašą įtraukti skyriaus vedėjo pareigoms lygiavertes vyresniojo patarėjo pareigas. Joms užimti nereikėtų dalyvauti atrankoje.
Taip pat siekiama, jog tokiu atveju, kai sutartis nutraukiama abiejų šalių susitarimu, diplomatui gali būti, o ne privalo būti išmokėta kompensacija.
„Tokiu būdu būtų panaikinta konotacija, kad sutartį nutraukiant šalių susitarimu būtinai turi būti išmokama kompensacija, taip pat būtų įtvirtinta lankstesnė sprendimų dėl sutarties nutraukimo priėmimo tvarka“, – teigiama dokumente.
Pakeitimais norima nustatyti galimybę Užsienio reikalų ministerijai mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas už dalį diplomatų, dirbančių atstovybėse, kartu gyvenančių šeimos narių, kurie dėl teisinio reguliavimo trūkumų turi šias įmokas mokėti patys.
Taip pat siūloma nustatyti, kad į diplomato darbo atstovybėje laikotarpį būtų įskaitytas ir jo delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos ar užsienio valstybių institucijas laikotarpis.
Kaip nurodoma aiškinamajame rašte, delegavimo laikotarpis tam tikrais atvejais gali būti ilgesnis nei diplomatų rotacijos laikotarpis. Siūloma, kad pasibaigus jam diplomatas būtų grąžinamas į Užsienio reikalų ministeriją.
„Arba, jeigu jo delegavimo laikotarpis buvo trumpesnis, nei (įstatyme – BNS) nustatytas didžiausias leistinas rotacijos laikotarpis, – esant tarnybinei būtinybei, likusį laiką galėtų būti paskirtas dirbti atstovybėje“, – nurodoma aiškinamajame rašte.
Pasak ministerijos, priėmus tokią nuostatą, diplomatas iki rotacijos turėtų grįžti į Lietuvą, kur galėtų pritaikyti savo delegavimo metu įgytą patirtį, žinias, gerąją praktiką. Tokiu būdu, anot ministerijos, būtų išvengta pernelyg ilgo diplomato atotrūkio nuo Lietuvos, kuris nėra būdingas diplomatams rotacijos metu.
Siūlymais taip pat norima įtvirtinti, kad deleguotam diplomatui paliekamas iki delegavimo turėtas diplomatinis rangas, o jam grįžus gali būtų suteiktas nebūtinai nuosekliai aukštesnis diplomatinis rangas.
Įstatymu taip siūloma įtvirtinti diplomatinio pašto ir diplomatinio krovinio sąvokas ir su šia sritimi susijusią tvarką.
Greta Zulonaitė