Vyriausybė pritarė RRF plano keitimui, A. Armonaitė balsavo prieš, M. Skuodis susilaikė

Vyriausybė pirmadienį pritarė ekonomikos gaivinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ keitimui ir papildymui naujomis investicijomis. Tam prieštaravo ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, o susisiekimo ministras Marius Skuodis susilaikė.

Planą Vyriausybė pakeitė pagal su Europos Komisija (EK) šią savaitę baigtą derinti jo versiją. Su šių įsipareigojimų vykdymu susijęs ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų gavimas. Naująjį planą sudarys 2,3 mlrd. eurų europinės dotacijos bei 1,55 mlrd. eurų paskolos.

A. Armonaitė siūlė tęsti derybas su EK ne tik dėl rodiklių atidėjimo terminų, bet ir dėl paties plano turinio. Tuo metu premjerė Ingrida Šimonytė pabrėžė, kad jei Vyriausybė nuspręstų nesutikti su EK nuomone, pasekmės būtų „pakankamai nepageidautinos“.

„Dėl keitimų esame diskutavę, turint omenyje, kad yra situacija, kai EK, nepaisant to, ką kalba mūsų deleguotas komisaras (Virginijus Sinkevičius – BNS), nemato pagrindo atidėti mokestinių rodiklių pasiekimo terminų, apie turinį net nekalbu, nors visos objektyvios aplinkybės, kurios galėtų pagrįsti tokį prašymą, Komisijai buvo pateiktos“, – pasitarime pirmadienį sakė premjerė.

„Dabar Vyriausybė gali nesutikti su šita Komisijos nuomone, galim ir toliau derėtis ilgai ir nuobodžiai, bet tokiu atveju sprendimų dėl atnaujinto plano Ecofin taryba negalės priimti iki šių metų pabaigos. Tai reiškia, kad paskolų dalimi pasinaudoti taip pat neturėsim galimybių“, – sakė I. Šimonytė.

Pakeistame plane atsispindi nauji Lietuvos tikslai finansuoti žaliąją energetinę transformaciją ir paskatinti verslo perėjimą prie žaliųjų ir aukštąją pridėtinę vertę kuriančių technologijų.

Palyginti su ankstesniu RRF planu, Lietuva papildomai gaus daugiau kaip 1,8 mlrd. eurų europinės paramos.

Reikšmingiausios naujos investicijos koncentruotai planuojamos nukreipti į dvi sritis: 1 mlrd. eurų skiriama paskoloms verslo ir pramonės įmonėms bei papildomi beveik 700 mln. eurų į elektros iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybą, teigia Finansų ministerija.

Plane taip pat atsiras „RePowerEU“ programos lėšos.

Atnaujintą „Naujos kartos Lietuva“ planą lapkritį galutinai tvirtins ES šalių finansų ir ekonomikos ministrai.

Lietuva derybose su EK taip pat siekė atidėti RRF plane esančių tikslų, susijusių su Seime įstrigusios mokesčių reformos priėmimu, įgyvendinimo terminus. Komisija su tuo nesutinka, tačiau Lietuva dar turi mėnesį pateikti atsakymui.

„Buvo siūloma atidėti keturių rodiklių įgyvendinimą dvejiems metams dėl objektyvių aplinkybių, jos įvardintos, manom, kad 2022 ir 2023 metų ekonominė situacija įtakojo sprendimų trukmę, infliacija buvo itin aukštame lygyje, energetikos kainos buvo išaugusios, diskusijos dėl tam tikrų ilgalaikių veiksnių būtų buvusios sudėtingesnės tuo metu, kai neapibrėžtumas ekonomikoje buvo pakankamai didelis“, – Vyriausybės pasitarime aiškino finansų ministrė Gintarė Skaistė.

„Žvelgiant į dabartinę situaciją, bet kokiu atveju po įstatymo priėmimo reikia bent šešių mėnesių termino iki įsigaliojimo. Siūlėme, (...) kad mokestinių pakeitimų įsigaliojimas galėtų būti nuo 2025 metų pirmo ketvirčio, bet EK liko prie pirminio plano, kad tai, kas patvirtinta 2021 metų vasarą, yra faktas, kurį galime įgyvendinti. Dėl šių pasiūlymų sutarimo nebuvo rasta, todėl siūloma tvirtinti planą tokia apimtimi, kuria susitarėm su EK“, – teigė ji. 

A. Armonaitė pabrėžė, kad dalis rodiklių neįpareigoja priimti konkrečių įstatymų projektų, šiuo metu jau pateiktų Seimui.

„Matome prasmę tęsti derybas ir kviečiu pritarti tokiai pozicijai, nes, kaip suprantu, jei šiandien pritariame tokia apimtimi, sakom, kad viskas, nebesideram nei dėl rodiklių, nei dėl turinio, o politinio sutarimo Seime dėl konkrečių mokestinių įstatymų pakeitimų nėra“, – teigė ministrė. 

Tuo metu G. Skaistė A. Armonaitės klausė, dėl ko konkrečiai ji siūlo derėtis su EK. 

„Jei dėl to, kas parašyta RRF plane, yra viena, o jei norima kalbėtis, kaip įgyvendinami įsipareigojimai, kurie yra parašyti RRF plane, kadangi jie ganėtinai abstraktūs, neparašyti nei konkretūs tarifai, nei sprendiniai, kurie turi būti priimti, bet turime atliepti tikslus, kurie užprogramuoti Vyriausybės programoje ir tą galime padaryti“, – sakė G. Skaistė. 

Anot jos, nereikia keisti RRF plano įrašant, koks konkretus įstatymas bus priimtas, -– reikia tik atsiskaityti už rodiklius, kurie jame įrašyti: „Kadangi jie ganėtinai abstraktūs ir atitinka Vyriausybės programą, mano siūlymas priimti EK poziciją ir įgyvendinti, kaip jie aprašyti, nes konkrečių įsipareigojimų, kurie būtų detaliai parašyti RRF plane, tokių nėra“. 

I. Šimonytė Ekonomikos ir inovacijų ministerijai siūlė sukonkretinti pasiūlymus, dėl kol dar diskutuoti su EK. 

„Perskaičiau jūsų pasiūlymą, bet jis yra toks „nueik ten nežinia kur, atnešk nežinia ką“, nes neaišku, ar siūlote derėtis dėl pačių rodiklių, ar dėl rodiklių interpretacijos. (...) Reikia turbūt neignoruoti to, kad jei rodiklio aprašyme parašyta, kad kažkokie įstatymo pakeitimai turi būti priimti, tai kiek besiderėsi, jei jokie įstatymo pakeitimai nepriimti, tai niekaip to rodiklio suinterpretuoti ir nepavyks“, – teigė I. Šimonytė.  

M. Skuodis teigė balsuodamas susilaikęs, nes kad neieškoma sutarimo.

„Susilaikiau, nes man nepriimtina, kai neieškoma sutarimo, kai jis, mano vertinimu, yra, kalbama iš jėgos pozicijų, o vidinės diskusijos perkeliamos į viešą erdvę“, – žurnalistams pirmadienį Vilniaus oro uoste sakė M. Skuodis.

Finansų ministrės teigimu, keičiant „Naujos kartos Lietuva“ planą naujoms priemonėms numatoma 1,75 mlrd. eurų, iš kurių 1,5 mlrd. eurų yra paskola, o 198,4 mln. eurų – subsidija, gaunama iš „RepowerEU“ iniciatyvos.

„Į mūsų priemonę įtraukiama 1 mlrd. eurų finansinis instrumentas, nukreiptas pramonės žalinimui bei aukštos pridėtinės vertės produktų gamybos plėtrai. Bus paskolos įmonėms įvairaus dydžio, jei ankstesnės priemonės buvo labiau smulkiam ir vidutiniam verslui, tai į šią priemonę galės pretenduoti ir dideli verslai Lietuvoje“, – sakė G. Skaistė.

Daugiabučių pastatų renovacijai skiriama 80,7 mln. eurų, daugiau nei 0,5 mlrd. eurų – atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai. Tuo metu energetinio skurdo bendrijoms iš rinkos bus pasiskolinta 206 mln. eurų. Dar 25 mln. eurų skirta kibernetinio saugumo programai, 9 ml. eurų – netaršiam krovinių gabenimui vidaus vandenimis.

„Kalbant apie visą planą, derinant subsidinę dalį, kuri sudarė iš pradžių 2,2 mlrd. eurų, vėliau sumažinta dėl objektyvių priežasčių, (...) buvo suderintas 191 rodiklis, už kurį reikia atsiskaityti, dalis jų reguliaciniai, reforminiai, dalis investiciniai“, – sakė ministrė.

Pasak G. Skaistės, atsinaujinančių išteklių bendrijoms kvietimai galėtų būti pradėti teikti šių metų pabaigoje, o paskolos – kitų metų pradžioje. 

Atnaujintą „Naujos kartos Lietuva“ planą lapkritį galutinai tvirtins ES šalių finansų ir ekonomikos ministrai.