Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt
Vyriausybė trečiadienio posėdyje pritarė, kad nuo kitų metų minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) didės iki 607 eurų. Lietuvos pramonininkų konfederacija ir Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) perspėja, kad toks didinimas neatitinka esamos ekonominės verslo situacijos.
Siūlyta nuo 2020 m. sausio 1 d. patvirtinti 607 eurų MMA vietoj dabar nustatytos 555 eurų (didinama 52 eurais, arba 9,37 proc.) ir 3,72 euro minimalųjį valandinį atlygį vietoj dabar nustatyto 3,39 euro (didinama 0,33 euro, arba 9,73 proc.).
MMA ir vidutinio darbo užmokesčio santykis tokiu atveju Lietuvoje būtų 47,5 proc. (ES svyruoja nuo 45 proc. iki 51 proc.). MMA padidinimui, skaičiuojama, prireiktų apie 17 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.
Trišalės tarybos gegužės 28 d. posėdyje buvo fiksuotos skirtingos socialinių partnerių nuomonės: darbdavių atstovai laikėsi pozicijos, kad MMA galima kelti iki 580 eurų, darbuotojų ir Vyriausybės atstovai – iki 607 eurų.
Kaip teigiama Vyriausybės pažymoje, projektas derintas su Finansų ministerija, kuri pastabų neturėjo, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, kuri darbo tvarka nurodė, kad pastabų neturi, ir Lietuvos savivaldybių asociacija, kuri išvados nepateikė.
Išvadas pateikė Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ (pritarė), Lietuvos pramonininkų konfederacija (nepritarė, nes toks didinimas neatitinka ekonominės situacijos verslo aplinkoje) ir Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI). Pastarasis nepritarė ir atkreipė dėmesį, kad tarptautinės organizacijos perspėja dėl spartaus atlyginimo augimo, sulėtėjusio darbo produktyvumo augimo ir dar 2016 m. rekomendavo pristabdyti MMA didinimą.
Be to, LLRI nuomone, MMA didinimas ypač neigiamai atsilieps mažai pelningoms, prastesnės finansinės padėties ar santykinai daug MMA uždirbančių žmonių įdarbinančioms įmonėms (pavyzdžiui, kurioms reikia daugiau nekvalifikuotos darbo jėgos.
Taip pat LLRI nuogąstauja, kad dėl padidėjusių darbo užmokesčio sąnaudų gali būti sudėtinga į darbo rinką patekti jaunimui ar žemos kvalifikacijos darbuotojams, gali sulėtėti nedarbo lygio mažėjimas, didėti dirbančiųjų šešėlinėje darbo rinkoje skaičius, didėti prekių ir paslaugų kainos.
Lietuvoje apie 156 tūkst. darbuotojų gauna MMA ir mažiau, iš jų biudžetinėse įstaigose – apie 28 tūkst.
Kaip skelbia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, padidinus minimalią mėnesinę algą nuo 555 eurų iki 607 eurų, valstybė skirs daugiau lėšų socialinio draudimo įmokoms už valstybės lėšomis draudžiamus žmones. Iš viso įmokos už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis padidės apie 4 mln. eurų.
Keistųsi ir „Sodros“ įmokų grindys, kai žmogui apskaičiuotas darbo užmokestis yra mažesnis negu MMA, bet jam užtikrinamos minimalų atlyginimą gaunančio asmens socialinės garantijos. Tokiu atveju darbdavys valstybinio socialinio draudimo įmokas už darbuotojus apskaičiuoja nuo mokamo darbo užmokesčio ir papildomai iš savo lėšų sumoka skirtumą iki minimalių socialinių garantijų (išskyrus įstatyme nustatytus atvejus).
Taip pat padidės savarankiškai dirbančių asmenų ir savarankiškai privalomuoju sveikatos draudimu besidraudžiančių asmenų įmoka už mėnesį. Šiuo metu minimali įmoka yra 38,74 euro per mėnesį. Ji padidės 3,63 euro ir sieks 42,37 euro.
Keisis ir verslo liudijimų socialinio draudimo įmokos. Žmonės, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimą, draudžiami pensijų socialiniu draudimu, o šių asmenų socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo MMA.
Ūkininkų ir jų partnerių, kurių pajamos mokestiniu laikotarpiu nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu ir kurie nedeklaruoja individualios žemės ūkio veiklos pajamų, mėnesio socialinio draudimo įmokos apskaičiuojamos ir sumokamos nuo MMA. Šie asmenys draudžiami pensijų, ligos ir motinystės socialiniu draudimu.
Keisis privalomojo sveikatos draudimo įmokų žemutinė riba per metus visiems savarankiškai dirbantiems asmenims, tiek deklaruojantiems pajamas, tiek mokantiems nuo minimalios algos. Įmokos per metus negalės būti mažesnės kaip 6,98 proc. nuo 12 MMA.
Padidinus minimalią mėnesinę algą nuo 555 eurų iki 607 eurų, pastovioji nedarbo draudimo išmokos dalis, tiesiogiai priklausanti nuo MMA, padidės 9,3 proc., arba 12 eurų, nuo 129 eurų iki 141 euro.
Taip pat keisis ir iš Garantinio fondo mokamos darbuotojams priklausančios išmokos, kai darbdavys tampa nemokus: darbo užmokestis, piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, išeitinės išmokos, apmokėjimai už prastovas.
ELTA