PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Kultūra2024 m. Liepos 3 d. 14:46

Vyriausybė knygnešio Jurgio Bielinio kapą paskelbė kultūros paminklu

Biržai

Biržų rajono savivaldybės nuotr.

Etaplius.ltŠaltinis: Biržų rajono savivaldybė


307657

Kultūros ministerijos teikimu dešimt moderniai Lietuvos istorijai reikšmingų kultūros paveldo objektų Vyriausybė paskelbė kultūros paminklais. Didžioji šių paminklų dalis yra susijusi su Lietuvos partizanų kovomis ar žūties vietomis, tačiau jų tarpe, kaip reikšmingas moderniai Lietuvos istorijai, įtrauktas ir knygnešio, publicisto Jurgio Bielinio kapas Suosto bažnyčios šventoriuje esančiose kapinėse.

Kultūros paveldo objektų paskelbimas kultūros paminklais atveria platesnes galimybes pažinti laisvės kovų istoriją, gauti valstybės biudžeto finansavimo dalį jiems saugoti, tvarkyti ir pritaikyti visuomenės lankymui.

Jurgis Bielinis, g. 1846. 03. 16 Purviškiuose, Nemunėlio Radviliškio vlsč., vadinamas „knygų karaliumi“, žymiausias lietuviškos spaudos draudimo laikotarpio knygnešys, pirmas pradėjęs skelbti Lietuvos nepriklausomybės idėją. Jis 1885 m. kartu su kitais įkūrė Garšvių knygų platinimo draugiją. Nuo 1890 m. knygnešys profesionalas, veikė Bieliako, Ministerio ir kt. vardais. J. Bielinis 32 m. platino draudžiamą lietuvišką spaudą, sukūrė spaudos platinimo tinklą, bendradarbiavo „Aušroje”, „Varpe”, „Tėvynės sarge”, „Vienybėje lietuvninkų”, „Lietuvos ūkininke“, „Vilniaus žiniose“, leido valstiečiams skirtą leidinį „Baltasis erelis“, rašė knygeles.

Per 31-erius aktyvios veiklos metus vienas arba su talkininkais pergabeno per sieną ir Lietuvoje išplatino beveik pusę visų spaudinių, tuomet išspausdintų Mažojoje Lietuvoje. Caro žandarams ir pasienio sargybiniams buvo įkliuvęs 5 kartus, bet buvo sumanus ir drąsus, todėl pavykdavo ištrūkti. Už jo sugavimą valdžia buvo paskyrusi didelę premiją.

Savojo gyvenimo šūkiu laikė paties sukurtą posakį: „Nemirsiu, kol maskoliai iš Lietuvos neišeis“. J. Bielinis mirė 1918. 01. 18 d., likus vos mėnesiui iki Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo, eidamas pėsčiomis į Vilnių, į Lietuvių konferenciją, kuri Nepriklausomybės reikalavimą paskelbė bendru visos tautos reikalu.