Vyriausi – chemijos mokytojai

Per penkerius metus parengta 1 200 kūno kultūros ir tik 32 chemijos mokytojai, nors būtent šio dalyko mokytojai - vyriausi, parodė Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro MOSTA apibendrinti duomenys.

„Jei pažvelgtume į Lietuvos žemėlapį, matytume, kad net trečdalyje savivaldybių didžiausią dalį dirbančių pensinio amžiaus mokytojų sudaro būtent chemijos mokytojai“, - sako MOSTA Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas Gintautas Jakštas, pridurdamas, kad priežasčių skirti daugiau dėmesio pedagogų planavimui yra ir daugiau.

Pedagoginį darbą dirbančių asmenų populiacija sparčiai sensta, o stojančiųjų į pedagogo kvalifikaciją teikiančias studijas mažėja. Tad visai pagrįsta manyti, kad pensijos amžių pasiekusių pedagogų nepakeis nauja karta. Tokią hipotezę kelia MOSTA analitikai, pristatę pedagogų poreikio prognozavimo modelį.

Pasak G. Jakšto, 2012 metais pedagogikos krypties bakalauro studijas baigė beveik 2400 absolventų, pernai - vos 800. Tik mažiau nei pusė pedagogo kvalifikaciją įgijusių absolventų dirba mokytojais.

Nustatant pedagogų paklausą derinami mokinių ir pedagogų kaitos kintamieji rodikliai bei numatomi diegiamų politikos priemonių rezultatai. Pedagogų pasiūlos nustatymas apima rengiamų studentų, nekvalifikuotų pedagogų ir neaktyvių pedagogų skaičių.

„Planuojant pedagogų poreikį svarbu atsižvelgti ir į tokius veiksnius kaip migracija bei gimstamumas. Modelis apima mokytojų amžiaus kaitos tendencijas, tikėtinas pasitraukimo iš sistemos galimybes, matome skirtumus tarp savivaldybių, miesto ir kaimo mokyklų, mokinių skaičiaus skirtingose klasėse, studentų nubyrėjimo, absolventų įsidarbinimo istorinius duomenis ir daugelį kitų rodiklių, kurie daro įtaką pedagogų poreikio prognozėms. Mūsų tikslas - šiuos, kartais priešingas tendencijas žyminčius, veiksnius suprasti ir sukurti modelį, kuris, apimdamas jų visumą, taip pat ir planuojamas įgyvendinti politikos priemones, tokias kaip ugdymo ankstinimas ar etatinis darbo užmokestis, leistų pasakyti, kiek pedagogų reikės ateityje“, - teigia G. Jakštas.

MOSTA parengtu pedagogų prognozavimo modeliu siekiama kurti prielaidas tikslesniam pedagogų bei į pedagoginę kvalifikaciją teikiančias studijas priimamų asmenų planavimui, atsižvelgiant į kintančius ūkio, darbo rinkos ir švietimo sistemos poreikius. Vis dėlto modelio įgalinimui būtinas aktyvus suinteresuotų šalių įsitraukimas.

G. Jakšto manymu, modelis sudaro galimybės teikti įrodymais paremtas viešosios politikos rekomendacijas, norint suderinti pedagogų pasiūlą ir paklausą. „Tačiau šis įrankis yra tik vienas iš informacijos šaltinių. Siekiant užtikrinti sistemos efektyvumą, būtinas tolesnis sprendimų priėmėjų įsitraukimas, todėl siūlome suburti suinteresuotas šalis įtraukiančią ekspertinę grupę, kuri, atsižvelgdama į išorinius veiksnius, galėtų kasmet pateikti ekspertines įžvalgas, paremiančias matematinį modelį ir nubrėžti prielaidas galimiems scenarijams“, - teigia analitikas. G. Jakšto manymu, ekspertinė grupė turėtų apimti politikos formuotojus, pedagogų rengimo centrų, profesinių sąjungų bei savivaldybių atstovus.

Pedagogų poreikio prognozavimo įrankis apima ikimokyklinio, bendrojo ir profesinio ugdymo pedagogus privačiose ir valstybinėse mokymo įstaigose. Analizės rezultatai aprėpia trumpojo (1 metų) ir vidutinio laikotarpio (4 metų) naujų pedagogų poreikio prognozes bei rekomendacijas dėl būsimų studentų priėmimo.

Planuojama, kad pedagogų prognozavimo įrankis bus prieinamas visuomenei jau šį rudenį ir kitų metų pedagogų priėmimas galėtų būti paremtas modelio duomenimis.

Pedagogų poreikio prognozavimo modelis parengtas bendradarbiaujant Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centrui, Vyriausybės Nacionalinei žmogiškųjų išteklių komisijai, Švietimo ir mokslo ministerijai, Europos Komisijos bei pedagogus rengiančių aukštųjų mokyklų ekspertams.

ELTA