Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Minėjimas / Vasilijaus Kukonenko nuotr.
EtapliusŠaltinis: Zarasų r. savivaldybė
Minėjimas prasidėjo Šv. Mišiomis Zarasų Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčioje, kur buvo aukojamos šv. Mišios už Lietuvos kariuomenę ir Zarasų miestą. Atvykęs kariuomenės orkestras mišių metu užpildė bažnyčios erdvę nuostabia muzika. Mišiose skambėjo svarbūs žodžiai apie laiko tėkmę ir kintančią gyvenimo tvarką, ir tai, kad praeities istorijos išlieka nepaprastai svarbios, o jų pamokos turi būti išsaugotos.
Garbės sargybos kuopai padėjus gėles prie „Laisvės angelo“ paminklo, kariai įspūdingai pražygiavo Vytauto gatvės senąja dalimi ir įžygiavo į Sėlių aikštę. Laisvės kovotojų pagerbimo šventės proga kalbėjo Zarasų rajono savivaldybės merė Nijolė Guobienė, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono vadas pulkininkas leitenantas Rimvydas Senkevičius, Zarasų rajono savivaldybės tarybos narys Kęstutis Stankevičius. Jų pagerbimo kalbose skambėjo svarbiausia mintis, kad turime nepamiršti tų, kurių pralietas kraujas dovanoja mums mūsų laisvę ir nepriklausomybę šiandien.
Lietuvos kariuomenės kapelionas kapitonas Tadas Piktelis kalbėjo apie pamatines vertybes ir tikėjimą bei palaimino visus susirinkusiuosius. Atvykęs į šventę pirmojo pulko kautynių vado generolo leitenanto Kazio Ladigos anūkas Linas Ladiga savo kalboje prisiminė, kad jo senelis, būdamas vos 25 metų, vadovavo Zarasų išlaisvinimo operacijai. Jis pabrėžė, kad amžius nėra kliūtis prisidėti prie savo šalies gerovės. Karo istorikas Karolis Zikaras ir Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos istorijos mokytoja Rimutė Morozovienė vedė pilietiškumo pamoką, kurios metu supažindino su Zarasų karinės operacijos istoriniu kontekstu, eiga ir svarba bei su bendromis Lietuvos kovų už nepriklausomybę aplinkybėmis. Jie pabrėžė, kad apie 1400 Lietuvos karių stojo į kovą prieš 10 kartų didesnę priešo pajėgą ir laimėjo nepaisant menko apsiginklavimo ir aprūpinimo, ir kad ši pergalė įrodė koks reikšmingas karių užsidegimas ir drąsa ginant valstybę.
Taip pat išreikšti ypatingi padėkos žodžiai tiems kas šiandieną stoja į kariuomenės gretas ir renkasi būti šalies laisvės gynėjais. Esame dėkingi už jų pasirengimą ginti šalį bei išsaugoti nepriklausomybę ir dabartinių grėsmių laikais.
Vienu iš įspūdingiausių renginio momentu tapo karių defilė programa su dedikuotomis artilerijos salvėmis. Šis pasirodymas tapo žiūrovų dėmesio centru, o vaikams didelį džiaugsmą suteikė galimybė surinkti aikštėje pabirusias gilzes. Renginio metu svečiai taip pat galėjo iš arti apžiūrėti Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono ginkluotę, techniką ir įrangą. Valstybinės sienos apsaugos tarnyba surengė kinologų pasirodymą, o visiems norintiems buvo dalinama kareiviška košė.
Minėjimas buvo užbaigtas Lietuvos kariuomenės orkestro pasirodymu, kurio nuostabi muzika tapo įspūdinga šio renginio kulminacija. Baigiantis renginiui, buvo prisimintos vertybės, suvienijusios kovotojus už laisvę – drąsa, vienybė ir tikėjimas savo šalimi. Pabrėžta, kad nepriklausomybė nėra duotybė, todėl būtina rūpintis, kad ateities kartos taip pat galėtų džiaugtis laisve ir taika.