VU Šiaulių akademijos magistrantas E. Vaikasas: „Karantinas yra blogai, bet jo metu daug ko išmokau“

Evaldas Vaikasas – vienas iš Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos muzikos pedagogikos studijų programos magistrantų, kuriems didžiąją dalį magistro studijų teko įveikti nuotoliniu būdu. Evaldą pažįstame kaip dainininką, daugelio muzikinių projektų dalyvį, aktyvų kūrėją. Studentas pasidalijo mintimis apie kūrybą karantino metu, nuotolines studijas, pedagoginį darbą ir planus ateičiai.

Nuotolinės studijos – iššūkiai ar galimybės?

Nuotolinės studijos Evaldui, kaip ir daugeliui studentų, kėlė tam tikrų iššūkių. Jis sako, jog karantino pradžioje buvo neįpratęs jungtis į nuotolines paskaitas, seminarus, tačiau vėliau tai nebekėlė jokių problemų. „Studijuojant nuotoliniu būdu, aišku, trūksta tiesioginio gyvo kontakto su dėstytoju, trūksta bendravimo su studentais, trūksta gražaus laiko akademijos koridoriuose, kai galima susitikti draugus, pabendrauti, pasikalbėti. Nuotoliniu būdu rinkti medžiagą magistro darbui man nebuvo labai naujas dalykas, kadangi esu ne kartą dalyvavęs įvairiose konferencijose. Kokybiškai atlikti tyrimą yra sunkiau, nes tam reikalinga literatūra, esanti bibliotekoje, tapo sunkiau pasiekiama“, – sako Evaldas.

Studento nuomone, didelių sunkumų studijuojant ir komunikuojant nekyla – juk gyvename tokiame amžiuje, kai visi turime kompiuterius, internetą, telefonus ir kitas technologines priemones, padedančias rasti reikiamą informaciją. Evaldas džiaugiasi, jog jungtis į paskaitas galėjo net telefonu. „Buvo tokių atveju, kai į paskaitą jungdavausi vykdamas į darbą ir vairuodamas automobilį. Taigi būdavo patogu, nes iš namų iki darbo tenka važiuoti apie 20 min.. Vienintelis dalykas, kuris man kėlė nerimo – kaip reikės pristatyti savo magistro darbą nuotoliniu būdu? Ginant darbą gyvai bendravimas yra kitoks“, – mano studentas.

Evaldas: „Karantinas yra blogai, bet jo metu daug išmokau“

Dauguma meno žmonių karantino metu, be abejo, patyrė didelį šoką. Evaldo, kaip dainininko ir renginių vedėjo veikla sustojo, nes karantino metu visi renginiai yra atšaukti. „Pirmojo karantino metu tai buvo didelis šokas. Tuomet maniau, kad tai netruks ilgai ir neužilgo viskas atsistos į savo vietas. Vasaros metu taip ir buvo, nes vėl prasidėjo užsakymai renginiams, koncertams. Antrosios karantino bangos metu aktyvi veikla vėl nebebuvo galima, todėl atsirado daugiau laiko kūrybai namuose. Atsirado emocinis pliūpsnis kurti dainas, jas įrašinėti, domėtis garso apdorojimo technologijomis ir kt. Pagalvojau, jog karantinas yra blogai, bet jo metu tikrai daug išmokau, ypač savarankiškai ieškoti reikiamos informacijos internete. Supratau, kad turiu prisitaikyti prie naujų sąlygų, nes niekas už mane nieko nepadarys. Vadinasi, karantino laikas man buvo naudingas. Visiems norėčiau pasakyti, kad nereikia nukabinti nosies, o reikia stengtis prisitaikyti prie naujų sąlygų, juk gyvenime bus daug įvairiausių iššūkių.

Karantino metu sukūriau keletą naujų dainų, kurioms atsirasti padėjo tylus laikas namuose. Beliko tik dar baigti redaguoti tekstus, nueiti į studiją ir viską sudėlioti. Aišku, atsirado galimybė ir perdainuoti žinomų atlikėjų kūrinius, juos įrašyti, nes mano darbe atsirado mini garso įrašų studija, kurioje galima paeksperimentuoti. Kadangi dar dirbu ir muzikos mokytoju, tai padedu moksleiviams, pratinu juos prie muzikinių įrašų. Norėtųsi, jog karantino metu gimę kūriniai sugultų į mano pirmąjį muzikinį albumą, tačiau iki jo dar reikia nueiti tam tikrą kelią. Kadangi esu lyrikas, tai dainos albume turėtų būti tam tikro pobūdžio“, – teigia magistrantas Evaldas.

Patirtis scenoje leidžia išlaisvėti

Evaldas sako, jog jo, kaip atlikėjo, kūrybinis lūžis įvyko prieš ketverius metus, kai buvo pakviestas sudalyvauti Jonathano Larsono muziklo „Rent“ pastatyme Jaunimo muzikos teatre Vilniuje, kuriame dalyvavo daug Lietuvoje garsių atlikėjų, tokių kaip Jaronimas Milius, Vaidotas Baumila, Dominykas Vaitiekūnas, Justinas Lapatinskas. Evaldas: „Man buvo skirtas valkatos („bomžo“) vaidmuo, turėjau ir šliaužioti grindimis, ir dainuoti, ir net šokti. Toks kūrybinis darbas šalia tokių patyrusių scenos atlikėjų man buvo labai naudingas, nes jo dėka greitai išėjau iš savo komforto zonos ir tapau laisvesniu scenoje.

Esu dalyvavęs ir „Lietuvos balso“, ir „Eurovizijos“ atrankos televiziniuose konkursuose. Visi jie taip pat davę daug naudos. Kiekvienas atėjimas į sceną, nesvarbu, ar ji maža, ar didelė, yra nauja patirtis.

Kadangi ketverius metus esu Kąstyčio Kerbedžio pritariančiojo vokalo grupės narys, tai galėčiau pasakyti, jog iš šio dainininko sceninės patirties pasisėmiau labai daug. Jį įvardinčiau vienu iš savo scenos mokytojų. Jis mūsų nemokė ką ir kaip daryti, tiesiog jį stebėjau“.

Evaldas sako, jog jam patinka įvairūs atlikėjai, ypač tie, kurie improvizuoja, yra laisvi scenoje. Evaldas: „Man patinka ir džiazas, todėl mėgstu klausytis įvairių grupių ir atlikėjų, kurios propaguoja muzikinę laisvę ir gyvą atlikimą. Iš užsienio atlikėjų patinka Jamie Cullum, Jacob Collier, Bernhoft, grupė „The weekend“ ir kt.“.

Evaldas džiaugiasi įgytomis žiniomis ir svarsto tęsti studijas

Šiauliuose baigęs muzikos pedagogikos bakalauro studijas, Evaldas dirba pagal įgytą specialybę muzikos mokytoju Radviliškio Lizdeikos gimnazijoje. Studijų metu įgyta ir renginių vadybos specializacija leidžia jam dirbti ir Radvilšikio m. kultūros centre renginių koordinatoriumi.

Evaldas sako, jog po magistrantūros studijų VU Šiaulių akademijoje jo planuose – naujos studijos, kurios galėtų būti susijusios su prodiusavimu, muzikos vadyba. „Dar nenusprendžiau, ar ateitį sieti su muzikiniu teatru, kuris man labai patinka, ar su muzikos prodiusavimu. Galbūt važiuosiu į Vilnių ir ten ieškosiu šių studijų programų.

Tai, ką gavau studijuodamas Šiauliuose, yra didelis pagrindas. Esu labai laimingas, kad čia įstojau ir baigiau bakalauro ir dabar baigiu magistro studijas. Gavau daug žinių, susipažinau su begalę naujų žmonių. Šiaulių universitetas, dabar jau Vilniaus universiteto Šiaulių akademija, visada bus mano Alma mater.

Pradėjus dirbti muzikos pedagogu jau pamačiau, ko reikia šiame darbe, ką, galbūt, reikėtų tobulinti būsimųjų muzikos pedagogų studijų programose. Manyčiau, jog reikėtų labai atkreipti dėmesį į muzikos technologijas, su kuriomis neišvengiamai susiduria kiekvienas šių dienų mokytojas ir mokiniai. Viskas sparčiai vystosi ir tobulėja, todėl šioje srityje turi būti ir atitinkamas pasirengimas“, – mano muzikos mokytoju dirbantis Evaldas.

Pasak Evaldo, studijų metai buvo Šiauliuose buvo nuostabūs – čia buvo galimybė ir studijuoti, ir koncertuoti, ir pakeliauti. „Didžiulis ačiū akademijos chorui „Studium“, dėstytojams, kurių dėka patyrėme neužmirštamų akimirkų koncertinėje veikloje. Ypač įsiminė choro gastrolės JAV, kurių metu ne tik pristatėme savo universitetą, bet ir patys įgavome naujos patirties.

Abiturientams, kurie galvoja, kuriuo keliu pasukti, kokią studijų programą ir kokį universitetą pasirinkti, palinkėčiau niekada nebijoti rizikuoti, stengtis būti kūrybiškiems, nenusiminti dėl nuotolinių studijų. Čia, Šiauliuose, studijos buvo tikrai puikios ir niekada nesigailiu, jog pasirinkau muzikos pedagogo kelią“, – sako Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos muzikos pedagogikos magistro studijų programos antrakursis Evaldas Vaikasas.