VU rektorius R. Petrauskas: regionai turėtų atsikratyti periferijos vaidmens (vaizdo įrašas)

Šiauliai
Audronio Rutkausko nuotr.
Asta Šiukšterienė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Savaitraštis „Etaplius“

Jau trečius metus Šiaulių Alma mater – Vilniaus universiteto Šiaulių akademija. Baimė išnykti, jei susijungimas nebūtų įvykęs, ir baimė tapti tik regioniniu akademinės bendruomenės donoru populiariausiai Lietuvos aukštajai mokyklai, o gal iššauti aukštyn, panaudojant sukauptą potencialą ir savitumą, – šios kryžkelės klausimai tebedomina Šiaulių visuomenę. Todėl trečiadienį atėjusieji į diskusiją su Vilniaus universiteto (VU) rektoriumi prof. dr. Rimvydu Petrausku godžiai klausėsi ir klausinėjo, kokį vaidmenį – vedlio ar prisitaikėlio – atliks švietimas, formuojant šalies viziją ir strategiją „Lietuva 2050“ artimiausiais dešimtmečiais.

Šiauliai kapanojasi ar spurtuoja?

VU rektorius prof. dr. Rimvydas Petrauskas – vienas labiausiai laukiamų svečių Šiauliuose tiek miesto akademinei bendruomenei, tiek savivaldos atstovams. 2021 m. susijungus VU ir ŠU, šiauliečiai atidžiai stebi ir stengiasi aktyviai dalyvauti Šiaulių akademijos transformacijos procese, nes sėkmingi yra tie miestai, kuriuose vyksta akademinis gyvenimas.

Svečias pasiūlė išsivaduoti nuo primesto periferijos vaidmens, nes šiauliečiai nestokoja stiprybių, profesionalumo ir gilių tradicijų. Be to, jis įsitikinęs, kad kito kelio ir nebuvo, o šis susijungimas tik sustiprina Šiaulių Alma mater.

Klausytojų paklaustas, ar mes kapanojamės, esame pabirę, stengdamiesi išlikti, ar galime siūlyti savo regiono savitumą, rektorius atsakė, kad Šiauliai, kaip ir kiekvienas regionas, turi savo unikalią perspektyvą, kurią galima stiprinti tik susitelkus.

„Manau, kad jau buvome kapanojimosi stadijoje. Ir, jei sprendimai nebūtų priimti laiku, Šiauliuose aukštojo mokslo apskritai galėjo nelikti. Manau, kad Lietuvoje labai trūksta ne centralizacijos, o tam tikros konsolidacijos, intelektualinės ir finansinės, nes nesame milžiniška valstybė, kuri gali išsklaidyti resursus. VU į Šiaulius atėjo, manau, ilgam ir ne panaikinti aukštojo mokslo, o kaip tik jį sustiprinti ir plėtoti“, – aukštųjų mokyklų sujungimo būtinybe neabejoja prof. dr. R. Petrauskas.

Patirtis, poreikis, perspektyvos

Rektorius teigia, kad VU į regionus nežiūri kaip į periferiją. „Mes tikrai negalvojame, kad Šiauliai yra kažkoks prielipas, kuris tiesiog veikia VU vardu. Mes galvojame kad tai naujas VU raidos etapas regione, Šiauliuose. Esame čia dveji metai ir mums labai svarbu atpažinti poreikius: bendrauti su savivalda, su suinteresuota visuomene ir su socialiai atsakingu verslu“, – apie VU plėtros regione interesą kalba R. Petrauskas.

Šiaulių akademijos sėkmės receptui VU rektorius siūlo tris komponentus: neprarasti stiprių pedagogikos tradicijų, išsiaiškinti regiono specialistų poreikį ir išeiti į tarptautinių studijų rinką.

„Jei mes plėtosime edukacijos tradicijas, kur Šiaulių akademija yra stipri ir yra geros mokyklos, bet kartu vystysime ir tas disciplinas, kurios ir regionui yra svarbios, Šiaulių akademija gali būti labai sėkminga“, – šiauliečių patirtį ir poreikį dėl sėkmės siūlo subendrinti VU rektorius.

Pasak VU rektoriaus, stipriosios Šiaulių akademijos pusės – edukologija, viešasis administravimas, kalbos ir informacinės technologijos. Yra svarstoma dar kelių, kol kas neįvardijamų, svarbių programų plėtra.

Dar vienas būdas paversti Šiaulius traukos centru – tarptautinės studijų programos, pasak R. Petrausko, patrauklios užsienio studentams: „Dalis išvažiuoja iš Šiaulių, bet dalis gali ir atvažiuoti ir iš Lietuvos, ir iš užsienio. Jau dabar yra užsieniečių, studijuojančių Šiaulių akademijoje. Kurdami programas, mes galvojame apie tokias, kurios būtų patrauklios studentams iš užsienio.“

 

Trys Lietuvos prioritetai: saugumas, energetika ir švietimas

Regioniškumas, sutelktumas, švietimo prioritetas ir edukacijos lygiu matuojama valstybės sėkmė buvo pagrindinės temos diskusijoje su VU rektoriumi „Kokį vaidmenį atlieka švietimas, užtikrindamas valstybės ateitį, – pokyčių vedlys ar lėtas prisitaikėlis?“, kuri skirta pristatyti svarbų dokumentą – artimiausių trijų dešimtmečių valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2050“.

VU pirmą kartą buvo pakviestas kaip partneris kuriant šalies viziją. Pasak prof. dr. R. Petrausko, Lietuva aiškiai išsigrynino tris prioritetus, kas jai turi būti svarbiausia dabar, kad tai užtikrintų gerbūvį ateityje, – tai saugumas, energetika ir švietimas.

„Kuriant Lietuvos viziją ir strategiją, bendru ekspertų ir visuomenės grupių, dalyvavusių diskusijoje, sutarimu švietimas iškilo vienu svarbiausių kriterijų, pagal ką matuosim Lietuvos valstybės sėkmę arba nesėkmę. Jei švietimas vystysis sėkmingai, gerai funkcionuos mokyklos, universitetai ir visa švietimo grandinė, nuo ikimokyklinio iki aukštojo mokslo, reiškia, valstybė funkcionuos sėkmingai“, – apie švietimo sureikšminimą ir atskaitos tašką artimiausiais dešimtmečiais kalba VU rektorius prof. dr. R. Petrauskas.

Pasak profesoriaus, neretai pamirštama, kad daugelis ekonominių pasiekimų, žinomų pasaulyje, yra dėl mokslo: lietuviai lazerių specialistai, informacinių technologijų pasiekimai, o taip pat ir humanitarių disciplinų bei socialinių mokslų indėlis yra labai svarbus, nors ir sunkiau apčiuopiamas.

Iššūkiai mokslui

Didelis iššūkis – švietimo finansavimas, nes Lietuva pagal nuo BVP mokslui skiriamas lėšas vis dar atsilieka nuo kitų šalių. „Ne remti mokslą, bet investuoti“, – pakeisti požiūrį į finansavimą ragina
prof. dr. R. Petrauskas.

Profesorius sako, kad pagrindinis universitetų iššūkis šiandien – vis tebevykstanti transformacija. Pirma, tai tarpdalykiškumas, kai studentai šalia pagrindinių studijų renkasi dar vieną specialybę. Antra, tarptautiškumas, kai pritraukiami užsienio studentai, o ir mes turime laisvę ir studijuoti, ir dėstyti. Trečia, naujos technologijos, įsigalint dirbtiniam intelektui, į kurį nereikėtų žiūrėti kaip į grėsmę, o priimti kaip papildomą instrumentą.

Demografinė situacija diktuoja ir kitokį ateities švietimą: mokymasis visą gyvenimą taps vis aktualesnis, universitetų koridoriais vaikštinės ne tik jauni, o ir „sidabrinės ekonomikos“ studentai. Galbūt net bus sukurtas tam tikras „piliečio krepšelis“ lėšų, kurias jau brandus žmogus galės panaudoti studijoms, naujiems profesiniams gebėjimams įgyti ar tiesiog saviugdai.

Kad keistųsi požiūris į švietimą, atsirastų būtinybės mokytis visą gyvenimą supratimas, reiktų pradėti nuo pat vaikystės – nuo ikimokyklinio ugdymo.

Dokumentas „Lietuva 2050“ – jau finišo tiesiojoje

Jau pusantrų metų kuriama ateinančių dešimtmečių Lietuvos vizija ir strategija, užvardyta dokumentu „Lietuva 2050“. Jo tikslas – sudėlioti norimą valstybės raidos kryptį ir pamėginti dėl jų susitarti įvairioms visuomenės grupėms.

Dokumentas jau beveik baigtas, dabar pristatomas visuomenei, įtraukiami aktualūs papildymai.

Birželį Lietuvos ateities strategija, kurioje švietimui tenka labai svarbus vaidmuo, bus pateikta tvirtinti LR Vyriausybei bei balsavimui Seime. Nuo ateities politikų, kurie keisis kiekvieną kadenciją, priklausys, kaip sėkmingai bus įgyvendinta ta vizija, kokie prioritetai bus pasirenkami.