VŠT primena pastatų valdytojams apie būtinybę atsakingai pasiruošti naujam šildymo sezonui

Artėjant spaliui Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) baigia suplanuotus darbus, susijusius su nauju šildymo sezonu. Tačiau bendrovė atkreipia dėmesį, kad pareigą tinkamai pasiruošti naujam šildymo sezonui turi ne tik centralizuotos šilumos tiekėjas, bet ir vartotojai. Pastatų valdytojai ir administratoriai kasmet iki rugsėjo vidurio turi atlikti pastatuose įrengtų šilumos punktų ir vidaus sistemų būtinus pasirengimo bei remonto darbus, kurie garantuotų patikimą jų funkcionavimą šaltuoju metų laiku. VŠT duomenimis, šįmet naujam šildymo sezonui yra pasiruošę vos trečdalis visų sostinės pastatų, įskaitant ir gyvenamuosius daugiabučius namus, kuriems bendrovė tiekia paslaugas.

Pasak VŠT Klientų aptarnavimo departamento direktoriaus Vilmanto Markevičiaus, apie šilumos vartotojų pastatų parengimą šildymo sezonui bendrovė sužino pagal pastatų prižiūrėtojų pateiktus parengties šildymo sezonui aktus. „Kol tokio patvirtinimo negauname, šildymo paslaugos negalime teikti. Šiandien, spręsdami iš turimos informacijos, galime teigti, kad tik apie 7 proc. (iš 7186 tik 482) sostinės pastatuose įrengtų šilumos punktų jau yra paruošti naujam šildymo sezonui. Ši situacija kelia nerimą, nes lauko oro temperatūra netrukus gali gerokai pasikeisti ir atsiras natūralus poreikis pradėti šildyti pastatus“, – sako V. Markevičius. Jo teigimu, tinkamas pastatų šilumos punktų ir vidaus sistemų parengimas šildymo sezonui yra labai svarbus šilumos vartotojams, nes nuo to priklauso šių įrenginių ir sistemų patikimumas žiemos metu.

VŠT Perdavimo tinklo departamento vadovo Algimanto Sadausko teigimu, šilumos punktų įrenginiai tiesiogiai arba netiesiogiai yra susiję ir su centralizuoto šilumos tiekimo tinklų įrenginiais. Šilumokaičių sandarumas susijęs su termofikacinio vandens arba karšto vandens kokybe, o šilumokaičių švarumas turi įtakos jų eksploatavimo efektyvumui – nešvaistoma energija, ilgesnis siurblių ir šilumokaičių eksploatavimo trukmė.

A. Sadauskas pastebi, kad dar labai mažai pastato savininkų ir gyventojų domisi bei analizuoja šilumos energijos suvartojimo duomenis ir kiek šie duomenys yra susiję su technine pastatų ir juose įrengtų šilumos punktų bei sistemų būkle. „Pastato šilumos energijos suvartojimo palyginamoji analizė atskleidžia pastato būklę ir prižiūrėtojo darbo kokybę. Mes galime nustatyti ir informuoti apie vandens nutekėjimą pastato neprieinamose ir nematomose vietose, tačiau šias problemas prevenciškai turi spręsti pastatų valdytojai arba jų prižiūrėtojai“, – sako A. Sadauskas.

Pagal VŠT duomenis, pastaraisiais metais šildymo sezonas sostinėje buvo pradėtas spalio pradžioje: 2015 m. – spalio 8 d., 2016 m. – spalio 6 d., 2017 m. – spalio 5 d. Naują šildymo sezoną sostinėje pradedamas tuomet, kai pagal Lietuvos meteorologų skelbiamus duomenis tris paras iš eilės vidutinė lauko oro temperatūra bus žemesnė už +10°C.

Pasak VŠT atstovų, jei pastato prižiūrėtojai patvirtina, kad pastatas yra paruoštas šildymo sezonui ir gyventojai arba pastato valdytojas praneša, jog šildymą norėtų pradėti anksčiau, į šiuos poreikius bendrovė gali atsižvelgti ir šildymą pradėti suderintu laiku. Šilumos vartotojai, kurių šilumos punktai yra prijungti pagal nepriklausomą prijungimo schemą, turi teisę patys nuspręsti dėl savo pastatų šildymo pradžios ir pabaigos, nepažeisdami teisės aktuose nustatytų higienos normų. Šilumos punktai, prijungti pagal priklausomą schemą gali būti pradėti šildyti tik savivaldybei paskelbus apie šildymo sezono pradžią

Daugiabučių namų šilumos suvartojimo duomenis VŠT klientai gali rasti bendrovės tinklapyje www.chc.lt (Gyventojams > Daugiabučių namų šilumos suvartojimas).

AB „Vilniaus šilumos tinklai“