„Pasieniečiai turi teisę užduoti bet kokį klausimą, ir apie karą, ir apie vizito tikslą, ir apie buvimo Šengeno erdvėje tikslą. Nėra taip, kad kiekvienam, bet pagal situaciją tokie klausimai yra užduodami“, – Eltai nurodė G. Mišutis.

 

Be to, G. Mišutis atkreipia dėmesį, kad įsigaliojus sugriežtintai Rusijos piliečių įleidimo į šalį tvarkai dauguma vykstančių atitinka Vyriausybės nutarime numatytas išimtis, todėl klausimas, ar asmuo palaiko karą Ukrainoje, užduodamas tik patekus į išsamų patikrinimą.

 

„Jei pasienietis patikrinęs dokumentus pamato, kad asmuo nepatenka į Vyriausybės numatytas išimtis, pilietis patenka į individualų papildomą išsamų patikrinimą dėl atvykimo keliamos grėsmės. Tada pareigūnui suteikta galimybė užduoti bet kokius klausimus, įvertinant jo keliamą grėsmę viešajai tvarkai, saugumui ir panašiai. Tai viena iš dedamųjų priimant galutinį sprendimą yra klausimas (dėl karo – ELTA)“, – nurodė VSAT atstovas.

 

Kiek konkrečiai dėl pritarimo Vladimiro Putino veiksmams galėjo būti neįleista Rusijos piliečių G. Mišutis teigė negalįs įvardyti, kadangi, nurodė jis, statistika nėra renkama.

 

„Važiuoja tūkstančiai žmonių, tai gali būti įvairių situaciją ir statistika nevedama, bet aišku tokių atvejų buvo. Priimant sprendimą pareigūno sprendimas turi būti priimtas matant visą aplinkybių visumą. (...) Jau antrinė patikra suponuoja, kad toks žmogus neturėtų būti įleidžiamas. Tai vertinamos visos aplinkybės ir tada jau priimamas sprendimas“, – komentavo G. Mišutis.

 

VSAT atstovas pažymi, kad, įsigaliojus sugriežtintai Rusijos piliečių įleidimo į šalį tvarkai, į Lietuvą buvo neįleista 315 Rusijos piliečių. Anot G. Mišučio, 20 483 asmenys buvo įleisti.