Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
BNS/Fotobankas nuotr.
Ignas DobrovolskasŠaltinis: ELTA
„Raigardo punkto eilės ilgis 4,9 km, Šalčininkų punkto – 4,7 km, Medininkų kontrolės punkto – 8,5 km, Lavoriškių kontrolės punkto – 7,7 km”, – Eltai teigė G. Mišutis.
„Laukimo laikas Raigarde krovininiam automobiliui, kuris atsistojo į eilės galą, jam reikėtų laukti sienos kirtimo 37 val., Šalčininkuose 48 val., Medininkuose 69 val. ir Lavoriškėse 31 val.“, – pažymėjo jis.
G. Mišutis tvirtina, kad eilės, didesnės ar mažesnės, pastaruoju metu būdavo visada ir viena iš esminių to priežasčių yra padėtis Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje.
„Ten yra uždaryti kontrolės punktai, dabar, lygtais, dirba tik vienas. Lenkai uždarė kontrolės punktus, įvesti apribojimai, tai ten labai sudėtingas kirtimas sienos. Natūralu, kadangi Lenkija yra visai greta, tai tranzitinis srautas kažkur turi nukrypti, Lietuva yra artimiausia šalis, tai nemaža dalis vilkikų vyksta per mus ir susidaro labai dideli srautai“, – aiškino VSAT atstovas.
Jis paminėjo, kad sunkiasvorės transporto priemonės dažniau į Baltarusiją per Lietuvą pradėjo vykti dar 2021 m. pabaigos, Lenkijai uždarius netoli Lietuvos esantį didelį pasienio kontrolės punkto.
„Tai pastebėta dar nuo 2021 m. pabaigos. Yra Kuznica-Bruzgi, geografiškai netoli Lietuvos, arčiausiai esantis didelis kontrolės punktas su dideliais pralaidumais ir ten 2021 m. pabaigoje keli tūkstančiai neteisėtų migrantų šturmavo jį iš Baltarusijos į Lenkiją, nuo to laiko jis uždarytas. Jau tada pasijautė, kad tada srautai pradėjo krypti į Lietuvą“, – sakė G. Mišutis.
„Natūralu, kad esant tokiam apkrovimui, kontrolės punktai su savo infrastruktūra, kurie tam nepritaikyti, jie tiesiog negali aptarnauti tokio skaičiaus vilkikų. Pareigūnų, pasieniečių skaičiaus padidinimas nieko neduotų, kadangi yra punkte kelios eismo juostos ir jis tiesiog užsikemša. Kaip Vilniuje po darbo kamščiai susidaro, ar ryte, ten irgi tas pats, tai antra priežastis yra infrastruktūra, kuri nepaveža tokio apkrovimo“, – akcentavo jis.
Galiausiai, G. Mišutis išskyrė ir tai, kad įvedus sankcijai Rusijai ir Baltarusijai, muitinės darbuotojams tenka ilgiau tikrinti krovinius, tad visa sienos kirtimo procedūra užtrunka ilgiau.
„Kadangi yra įvestos sankcijos Rusijai, Baltarusijai, kroviniams, yra sankcionuoti kroviniai, tai mūsų kolegų iš muitinės patikros, dėl to natūraliai ilgiau užtrunka. Pasienietis dokumentą patikrina per dvi minutes, bet muitinėje procedūros užtrunka, vilkikas tikrinamas ilgiau“, – tikino VSAT atstovas spaudai.
Jis taip pat pažymėjo, kad prie susidarančių eilių gali prisidėti ir kaimyninės šalies, Baltarusijos pareigūnų neritmingas darbas. Tačiau VSAT atstovas dabartinės situacijos nedramatizavo ir paminėjo, kad yra buvę ir blogesnių dienų.
„Jos (eilės – ELTA) yra visą laiką, dabar gal šiek tiek ilgesnės, bet buvo ir blogesnių dienų. Dabar nepasakyčiau, kad baisi situacija, bet eilės šiek tiek ilgesnės, negu įprasta“, – teigė G. Mišutis.
ELTA primena, kad vilkikų eilės Lietuvos–Baltarusijos pasienyje susidarė sugriežtinus dvejopos paskirties prekių, kurios gali būti panaudotos kariniams tikslams, patikrą, taip pat įvedus apribojimą į Rusiją ir Baltarusiją vienam žmogui įvežti daugiau nei 60 eurų banknotais.
Taip pat prie susidariusios situacijos prisidėjo ir tai, kad Lenkija apribojo vilkikųų praleidimą per savo pasienio punktus.
Galiausiai, Lietuvos tarnybos vasario pabaigoje pradėjo nuolat tikrinti vilkikus ties Lietuvos–Lenkijos pasieniu.