Vrublevskių bibliotekoje – prasmingas Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos minėjimas

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai skirtas renginys gegužės 7-ąją vyko Lietuvos Mokslų Akademijos Vrublevskių bibliotekoje. Jį kartu su biblioteka surengė Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija.

Sveikinimo žodį tarė LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius daktaras Sigitas Narbutas, akcentavęs, jog 1883 metais pradėjęs eiti laikraštis “Aušra” sutelkė lietuviškos visuomenės dalį, tą kritinę masę, kurios neužteko visiems kitiems Lietuvos valstybės kūrimo darbams atlikti. „Aušros“ darbus veikiai pratęsė tolyn ir smarkyn gausėjusi lietuviška periodinė spauda, originalūs mūsų rašytojų kūriniai, lietuviški vadovėliai, kalendoriai ir kitokie leidiniai.

Anot S. Narbuto, visa tai mes regime vykstant ir šiandien, tik mūsų visuomenės pilietinei, politinei ir kultūrinei raiškai formų atsiradę nepalyginamai daugiau, ir tai labai džiugina.

Spaudos ir valstybės santykis XX amžiuje

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto profesorius Andrius Vaišnys apžvelgė spaudos ir valstybės santykį XX amžiuje. Ypač akcentavo moteris žurnalistes.

„Dar visai neseniai, prieš tris dešimtmečius, vyravo nuomonė, jog žurnalistė moteris negali būti tokia profesionali kaip vyras, kad būtų geriau, jei Vilniaus universitete žurnalistiką studijuotų daugiau vaikinų. Pasak A. Vaišnio, prisimenant istorinę žurnalistikos raidą, turime moteris žurnalistes įvairiose šalyse, kurios įėjo į istoriją. Tai knygnešė, spaudos darbuotoja, visuomenės veikėja Felicija Bortkevičienė – „Varpo“ redaktorė, „Lietuvos žinių“ atsakingoji redaktorė, ne kartą kviesta į policiją atsakyti į cenzoriaus priekaištus, buvo kalinama. Rusijos žurnalistė Ana Politkovskaja, atvėrusi Rusijos prezidento korupcinius ryšius. Šie ir kiti pavyzdžiai rodo, jog moteris gali būti ne tik drąsi, moteris gali būti ir produktyvi, kūrybinga žurnalistė.

Vienas pagrindinių žurnalistikos dalykų, kuris niekada nesibaigs ir niekada nebus įveiktas, tai kova su valdžia, kova prieš valdžios korupciją, kyšininkavimą, nepriklausomai kokie yra režimai, kokios partijos yra tuo metu valdžioje.

Šimtai žurnalistų pasaulyje nužudyti už savo veiklą, todėl ši profesija nusipelno nepaprastos pagarbos ir įvertinimo. Tačiau mūsų praeities aukštinimas turi būti labai pamatuotas, vertinama žurnalistų drąsa. Jie kuria istoriją. Yra dokumentai, kuriuos mes galime atsiversti, dauguma jau suskaitmeninti. Jie liudija to laiko cenzūrą. Labai dažnai nematome autorių pavardžių, nes buvo tradicija pasirašyti slapyvardžiais, bet jie rodė ir skelbė tiesą.

„Cenzūros atspindžiai XX. a. lietuvių periodinėje spaudoje“

Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių skyriaus darbuotoja Aida Grybienė parengė parodą, skirtą Spaudos atgavimo dienai. Parodoje eksponuojami bibliotekoje saugomi dokumentai, atspindintys cenzūros įtaką XX a. lietuvių periodinei spaudai – 1935 m. žurnalo „Kultūra“ cenzūrinė korektūra ir galutinis išėjęs numeris, cenzūros išbraukyti, išleisti su baltomis dėmėmis uždraustų straipsnių vietoje tarpukario laikraščių numeriai.

Sovietinio laikotarpio cenzūros veiklą atspindi Bibliotekos Specialiajame skyriuje (Specfonde) saugotos išeivijos bei užsienio periodinių leidinių iškarpos, kai kurie Specfondo veiklos dokumentai.

„Cenzūra paprastai būna dvejopa: prevencinė ir baudžiamoji. IX-XX a. spauda visuomet gyvavo cenzūros sąlygomis, tačiau lietuviška periodinė spauda ištvėrė persekiojimus, suvaidino labai svarbų vaidmenį kuriant Lietuvos nepriklausomą valstybę. Paroda yra kruopščiai atrinkta ir rodomi tiktai tarpukario Lietuvos bei po to sekusio sovietinės okupacijos laikotarpio dokumentai. Tarpukario laikotarpiu vyko politinių partijų kova. Yra žinoma, jog iki 1926 m. perversmo redaktoriai buvo baudžiami piniginėmis baudomis, redaktoriai sėdėjo kalėjimuose. Po 1926 m. perversmo cenzūra taip pat draudė spausdinti įvairius straipsnius. Šį laikotarpį būtų galima pavadinti baltų dėmių žurnalistika. Nepatikę straipsniai buvo išbraukiami, o redaktorius turėjo kažkokiu būdu užpildyti tą likusią tuščią vietą. Savaitraščiams buvo lengviau, nes jie turėjo medžiagos, na, o dienraščiams reikėdavo labai greitai užpildyti baltą vietą. Nieko nuostabaus buvo išvysti pirmajame laikraščio puslapyje anekdotų skyrelį arba šachmatų lenteles, nes tai pats paprasčiausias būdas užpildyti laikraščio baltą vietą,“ – kalbėjo Aida Grybienė.

Parodoje eksponuojamas „Lietuvos žinių“ numeris, kuriame yra baltos vietos, taip pat galima išvysti cenzūrinę korektūrą ir kaip atrodė originalus straipsnis.

1940 m. Sovietų sąjungai okupavus Lietuvą, buvo įvesta griežta cenzūra. Beveik visi periodiniai leidiniai buvo uždaryti, o Sovietų sąjungoje spausdinami leidiniai buvo cenzūruojami. Pašte veikė specialus Glavlito skyrius, kuriame tikrindavo banderoles, siuntinius, gautus iš užsienio. Todėl iš užsienio gaunamos lietuviškos knygos, kurias tautiečiai siuntė savo giminėms, pažįstamiems ir bibliotekoms, paprastai adresatų nepasiekdavo, pakliūdavo į Specfondus.

Parodoje yra įdomus eksponatas – adresato, prof. Norberto Vėliaus nepasiekęs jam siųstas siuntinys - knyga su Marijos Gimbutienės dedikacija.

„Spaudos, žodžio laisvė yra tai, ką vis dėlto kiekvieną dieną turime matyti. Linkiu, kad šita laisvė būtų visiems suprantama, kad mes kiekvieną dieną ją turėtumėm,“ – sakė A. Grybienė.

Rašytinė knyga „Linkėjimai šimtmečiui“

Knygos „Linkėjimai šimtmečiui“. Autografų kolekcija“ idėjos iniciatorius Raimondas Polis, Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos pirmininko pavaduotojas, Lietuvos žurnalistų sąjungos Vilniaus skyriaus Tarybos narys, daugiau nei per metus – nuo 2018 m. vasario 16 d. iki šių metų kovo 11 d. – rinko iš įvairių žmonių linkėjimus Lietuvai.

Garsusis senovės graikų literatas, tragedijų kūrėjas Sofoklis yra pasakęs: „autografas atskleidžia visa, kas slapta, ir slepia visa, kas aišku“.

Ši vieno egzemplioriaus knyga pavadinimu „Linkėjimai šimtmečiui“. Autografų kolekcija“ įamžina Lietuvos, ir ne tik Lietuvos, žmonių, kurie gyveno XXI a. pirmoje pusėje, mintis ir palinkėjimus ateinančioms kartoms. Kad nepamirštų, kokiomis idėjomis, mintimis dalijosi 2018-2019 metų žmonės. Surinkta beveik šimtas linkėjimų Lietuvai. Nuo LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės, kardinolo Audriaus Juozo Bačkio, filosofų, mokslininkų, žurnalistų, bibliotekos darbuotojų, - kalbėjo knygos autorius Raimondas Polis.

Buvo įdomu paskaityti šioje knygoje paliktus žinomų žurnalistų Audronės Nugaraitės, Jolantos Mažylės, Dainiaus Radzevičiaus, Vytauto Žeimanto, Domo Šniuko, Jono Laurinavičiaus, kitų plunksnos seserų ir brolių palinkėjimus ateities kartoms.

Beje, ir renginio dalyviai šioje knygoje turėjo unikalią progą įrašyti savo linkėjimus Lietuvai ir palikti savus autografus.

Knygą Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos pirmininkas Dainius Radzevičius perdavė saugoti Vrublevskių bibliotekos Rankraščių fondui, kad ir ateinančio šimtmečio žmonės galėtų ją paskaityti. Paskaityti linkėjimus sau.

Nuotraukose:

Renginio dalyviai LMA Vrublevskių bibliotekoje

Raimondas Polis

Aida Grybienė

Andrius Vaišnys

Dainius Radzevičius (kairėje) ir dr. Sigitas Narbutas. Knygos perdavimas tvirtinamas parašais

Knyga „Linkėjimai šimtmečiui”

Glavlito cenzorių iškarpytas išeivijos lietuvių laikraštis DIRVA, Cleveland, JAV, 1959 metai

Parodos eksponatai