VRM svarsto pataisas, bet be pilietybės žmogus likti negali – viceministras

Pasigirdus raginimų atimti pilietybę iš žmonių, kaltinimų veikimu prieš Lietuvą, Vidaus reikalų ministerija sako besitarianti dėl Pilietybės įstatymo pataisų, bet pabrėžia, jog palikti žmogaus visiškai be pilietybės neleidžia tarptautinės konvencijos.

„Yra tam tikros nuostatos perkeltos iš tarptautinių dokumentų, tos pačios Jungtinių Tautų konvencijos, kurios vienas punktas sako, kad žmogus be pilietybės negali būti, tokia praktika yra negalima, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius. – Jei turime piliečių, kurie veikia tam tikrais neteisėtais būdais prieš valstybę, deja, tokios galimybės atimti pilietybę nėra.“

„Mes galėtume svarstyti kaip elgtis su Lietuvos piliečiais, kurie turi daugybinę pilietybę arba dvi pilietybes – ar gavo pagal atkūrimą ar išimties tvarka, kaip galėtume inicijuoti Lietuvos Respublikos pilietybės netekimą“, – teigė viceministras. 

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį iš valstybės apdovanotųjų sąrašo išbraukė šokėjus Margaritą Drobiazko ir Povilą Vanagą, dėl jų pasirodymo Rusijoje, tęsiančioje invaziją Ukrainoje.

M. Drobiazko 1993 metais išimties tvarka gavo Lietuvos pilietybę.

Prieš keletą savaičių „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ atstovams apsilankius Maskvoje ir susitikus su Rusijos visuomenės rūmų atstovais bei surengus spaudos konferenciją, taip pat pasigirdo raginimų atimti iš jų pilietybę.

Joje dalyvavusi organizacijos vadovė Erika Švenčionienė, už korupciją nuteistas buvęs „Vilniaus vandenų“ direktorius Darius Norkus, forumo nariai Edikas Jagelavičius ir  Mindaugas Ramoška tvirtino, kad jų kelionės į Maskvą tikslas – pralaužti informacinę blokadą ir prašyti bevizio režimo Lietuvos piliečiams į Kaliningrado sritį.

Anot viceministro, prasižengusiems asmenims atsakomybę galima nustatyti taikant baudžiamąją arba administracinę teisę.

Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus jokie teisiniai veiksmai dėl pilietybės atėmimo M. Drobiazko ar veikusiems prieš valstybę asmenims negalimi. Pilietybės įstatyme yra numatyti tik pilietybės netekimo pagrindai.

Šiuo metu ministerija, pasak A. Abramavičiaus, konsultuojasi su konstitucinės bei kitų sričių teisės specialistais, ekspertais ir svarsto galimybes keisti Pilietybės įstatymą išplečiant pilietybės netekimo pagrindus, tačiau, ministro teigimu, „turime elgtis pakankamai atsargiai vertindami šiuos paminėtus faktorius“.

„Nepakeitus įstatymo ir nenurodžius papildomų pilietybės netekimo pagrindų, deja, šią dieną tokių sprendimų atimti iš vieno ar kito piliečio Lietuvos Respublikos pilietybę teisinių galimybių tokių nėra“, – sakė viceministras. 

Pagal šiuo metu galiojantį Pilietybės įstatymo 24 straipsnį, pilietybės netenkama jos atsisakius ar įgijus kitos valstybės pilietybę; jeigu Lietuvos pilietis tarnauja kitos valstybės tarnyboje neturėdamas Lietuvos Vyriausybės leidimo; tarptautinių sutarčių nustatytais pagrindais; įgijus Lietuvos pilietybę pateikus suklastotus dokumentus ar kitokiu apgaulės būdu, paaiškėjus aplinkybėms, dėl kurių šiam asmeniui pilietybė negalėjo būti suteikta, atkurta, grąžinta ar išsaugota; paaiškėjus, kad sprendimas dėl asmens Lietuvos pilietybės priimtas pažeidus Lietuvos įstatymus.

Pilietybės netenkama ir tuomet, jei asmuo, kuriam taikomas reikalavimas pateikti įrodymus apie kitos valstybės pilietybės netekimą, jų nepateikė per šio įstatyme numatytą terminą.