Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Reporteris DovilėŠaltinis: Etaplius.lt
Lietuva kol kas neketina atsisakyti migrantų apgręžimo politikos, sako vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius.
„Atsisakyti apgręžimo politikos šiuo metu negalime, galbūt ateityje, nepaisant to, kad sumažėjęs srautas. Jis gali būti ramiai nukreiptas. Apie tūkstantį migrantų, tokie skaičiai iš žinybų, kad laukia bet kokios progos“, – Seimo Žmogaus teisių komiteto posėdyje penktadienį sakė A. Abramavičius.
Viceministras bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Rustamas Liubajevas komiteto posėdyje apžvelgė Europos Sąjungos sienų apsaugos agentūros „Frontex“ pateiktas rekomendacijas dėl pasienyje su Baltarusija pasieniečių vykdomų veiksmų.
VSAT vado teigimu, per visą laikotarpį nuo liepos pradžios, kai pradėta įgyvendinti greito reagavimo operacija ties Baltarusijos siena, VSAT iš „Frontex“ gavo 30 pranešimų apie rimtus incidentus.
„Su prevencinių priemonių įgyvendinimu ir taikymu susiję 27 iš tų pranešimų. Šitie raportai nagrinėjami remiantis taisyklėmis, kurios patvirtintos „Frontex“ vykdomojo direktoriaus sprendimu“, – sakė R. Liubajevas.
Galutinė ataskaita teikiama „Frontex“ vadovams, šalims, kurios paminėtos tiriant incidentus, valdančiajai tarybai, į kurios sudėtį patenka ir VSAT vadas.
„Kalbant apie galutinę ataskaitą, galima šiai dienai teigti, kad beveik visi tie incidentai – uždaryti. Buvo taip pat konstatuojama, kad galimi pagrindinių teisių pažeidimai Lietuvoje, tačiau dar kartą noriu priminti, kad „Frontex“ agentūra neturi mandato vertinti valstybių narių veiksmus ir nustatyti, ar buvo, ar nebuvo nustatyti valstybių narių pažeidimai“, – taip pat teigė pasienio tarnybos vadas.
Nuo medicininės priežiūros iki vaiko interesų
Komiteto narys Vytautas Bakas posėdžio metu priminė Europos Komisijos kartu su jos agentūra „Frontex“ Lietuvai, Latvijai ir Lenkijai adresuotas rekomendacijas, kurios susijusios su pagrindinių žmogaus teisių ir garantijų gerbimu, įskaitant garantijas, susijusias su vaiko interesais, skubia sveikatos priežiūra ir pažeidžiamų asmenų poreikiais, taip pat prievartos priemonių naudojimu ir sulaikymo sąlygomis.
„Rekomendacijose kalbama ir apie materialiąsias sąlygas, aptarta, kokiomis sąlygomis turi būti laikomi užsieniečiai, kalbama apie būstą, maistą, vandenį, drabužius, medicinines priemones“, – vardijo V. Bakas.
Iš „Frontex“ pasiūlymų išplaukia ir rekomendacijos dėl žmonių laikymo sąlygų, kai centruose laikomiems žmonėms galimai kyla trukdžių susisiekti ir gauti atitinkamą teisinę pagalbą ir pan.
VSAT vadas pripažino, jog pareigūnams, susidūrusiems su neeiline situacija, trūksta tam tikrų žinių, esama spragų ir planuojami papildomi mokymai.
„Atsakyti, į kurias atsižvelgsime, negaliu. Atsižvelgsime į jas visas. Turime tam tikrų įsipareigojimų kaip valstybė ir juos vykdysime“, – sakė R. Liubajevas.
Jis pabrėžė, jog VSAT yra tik vykdytojai, o nacionaliniu lygmeniu rekomendacijas turi vertinti ekspertai ir teisininkai.
Pernai iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai pateko beveik 4,2 tūkst. migrantų. Dėl to šalyje paskelbta ekstremali situacija, o lapkričio pradžioje pablogėjus situacijai, mėnesiui pasienyje įvesta ir nepaprastoji padėtis.
VSAT duomenimis, Lietuvos pasienyje su Baltarusija nuo rugpjūčio apgręžta per 8,1 tūkst. migrantų, tačiau kai kuriais atvejais tai gali būti pakartotinai sieną kirsti bandę tie patys žmonės.
Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.
BNS