PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Politika2019 m. Spalio 9 d. 14:53

VRK perbraižys vienmandačių apygardų ribas

Vilnius

Reporteris IngaŠaltinis: Etaplius.lt


102430

Vyriausiajai Vyriausioji rinkimų komisijai (VRK) nutarus įkurti Pasaulio lietuvių vienmandatę rinkimų apygardą, Lietuvoje iš 71 vienmandatės apygardos liks 70. Todėl VRK trečiadienį pristatė siūlymus, kaip keisis Lietuvos rinkimų apygardų ribos. VRK, remdamasi geografo Rolando Tučo skaičiavimais, siūlo panaikinti dvi apygardas – Dzūkijos ir Pietų Žemaitijos bei sukurti papildomą Pašilaičių apygardą Vilniuje.

Taip pat pasikeis 57 vienmandačių apygardų ribos. Ribos nesikeičia (kai kurių keičiasi tik pavadinimai) 14 apygardų.

Iš vienos savivaldybės apylinkių sudarytos daugiau kaip pusė – 40 rinkimų apygardų. (2016 m. tokių apygardų taip pat buvo 40). Iš jų 4 apygardos visiškai sutampa su savivaldybėmis – tai Telšių, Šilutės, Utenos ir Vilkaviškio apygardos. 2016 m. tokių apygardų buvo 6.

30 vienmandačių rinkimų apygardų jungia dvejų, retesniais atvejais – trijų savivaldybių apylinkes:

Iš dviejų savivaldybių ir jų dalių sudaryta 20 vienmandačių rinkimų apygardų. Iš jų 2 rinkimų apygardos: Žemaitijos vakarinė – iš Plungės, Rietavo savivaldybių ir Jotvingių – iš Lazdijų bei Druskininkų savivaldybių sudarytos visiškai iš savivaldybių – jų nedalijant. 2016 m. tokių buvo 5.

Likusios 18 apygardų – sudarytos ir vienos sveikos savivaldybės ir kitos dalies, arba retesniais atvejais – dviejų savivaldybių dalių. Iš trijų savivaldybių bei jų dalių sudaryta 10 apygardų.

VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė priminė, kad dar šiemet Seimas neeiliniame posėdyje pritarė sprendimui, kuriuo artimiausiuose Seimo rinkimuose būtų kuriama atskira rinkimų apygarda pasaulio lietuviams. Jos rinkėjų skaičius nustatomas įskaičiuojant paskutiniuose rinkimuose dalyvavusių ir Lietuvos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose balsavusių rinkėjų skaičių.

Po šio VRK sprendimo Lietuvos teritorija bus dalijama į 70 vienmandačių rinkimų apygardų, atsižvelgiant į rinkėjų skaičių rinkimų apygardoje.

„Nustačius, kad paskutiniuose rinkimuose dalyvavusių ir Lietuvos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose balsavusių užsienyje esančių rinkėjų skaičius, kuris nustatomas iki Seimo rinkimų likus metams, yra didesnis negu 0,9 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus, bus sudaroma Pasaulio lietuvių vienmandatė rinkimų apygarda ir kitose valstybėse esantys Lietuvos piliečiai bus įrašomi į Pasaulio lietuvių vienmandatės rinkimų apygardos rinkėjų sąrašą“, – teigė L. Matjošaitytė.

Rinkėjų skaičius apygardoje turi būti nuo 0,9 iki 1,1 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus. Turint omeny, kad Konstitucinis Teismas 2015 m. spalio 20 d. nutarime pažymėjo, kad rinkėjų skaičiaus nuokrypis rinkimų apygardose galėtų būti ne didesnis kaip 10 proc. nuo vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus.

Anot VRK, Lietuvos demografiniai pokyčiai sąlygoja, kad Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestuose gyventojų daugėja, o regionuose – mažėja. Todėl rinkimų apygardų ribų pokyčiai yra neišvengiami.