Vokietija pradėjo Rusijos „šešėlinio laivyno“ tanklaivio gelbėjimo operaciją

Pasaulis

Šešėlinio laivyno tanklaivis prie Vokietijos. Scanpix nuotr.

BNS.LTŠaltinis: BNS.LT

Baimindamasi galimo naftos išsiliejimo, Vokietija šeštadienį prie savo šiaurinės pakrantės pradėjo gelbėjimo operaciją, siekdama nutempti įstrigusį naftos tanklaivį, kuris, kaip manoma, priklauso Rusijos „šešėliniam laivynui“.

Vokietijos vyriausioji jūrų nepaprastųjų situacijų vadovybė pranešė, kad 274 metrų ilgio laivas „Eventin“ plaukė iš Rusijos į Egiptą, gabendamas apie 100 tūkst. tonų naftos, kai sugedo jo variklis ir laivas prarado manevringumą.

Penktadienį, kai laivas dreifavo pakrantės vandenyse, Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock apkaltino Rusiją, kad ji renkasi „surūdijusius tanklaivius“, kad išvengtų naftos eksporto sankcijų. Pasak ministrės, tokie Rusijos veiksmai kelia grėsmę Europos saugumui.

Vokietijos vyriausioji jūrų nepaprastųjų situacijų vadovybė nurodė, kad šeštadienį trys traukimo laivai prisitvirtino prie „Eventin“ ir bando jį nukreipti į šiaurės rytus, tolyn nuo kranto, į teritoriją, kur yra daugiau jūros erdvės.

Pranešama, kad šių atsargumo priemonių imtasi baiminantis stiprėjančių vėjo gūsių ir kylančių bangų.

Laivas buvo sulaikytas prie Riugeno salos, priartėjęs per 14 km nuo kranto.

Penktadienį valdžios institucijos pranešė, kad naftos nuotėkio neaptikta.

Ankstyvą šeštadienio rytą pranešta, kad „Eventin“ nutempimui į saugesnius vandenis į šiaurės rytus nuo Arkonos kyšulio prireiks maždaug aštuonių valandų.

Sankcijų apeidinėjimas

Nors tanklaivis plaukioja su Panamos vėliava, Vokietijos užsienio reikalų ministerija jį susiejo su Rusijos sankcionuotu „šešėliniu laivynu“.

A. Baerbock teigė, kad „be gailesčio dislokuodamas rūdijančių tanklaivių laivyną, (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas ne tik apeina sankcijas, bet ir sąmoningai supranta, kad Baltijos jūroje sustotų turizmas“ avarijos atveju.

Prieš beveik trejus metus, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Vakarų šalys paskelbė embargą Maskvos naftos pramonei ir uždraudė teikti paslaugas laivams, gabenantiems naftą.

Todėl Rusija, norėdama tęsti pelningą naftos eksportą, naudojo neaiškios nuosavybės arba tinkamai neapdraustus laivus.

JAV analitinio centro „Atlantic Council“ duomenimis, nuo karo Ukrainoje pradžios smarkiai išaugo „šešėlinio laivyno“ laivų skaičius.

Be tiesioginių veiksmų, nukreiptų prieš Rusijos naftos pramonę, Vakarų šalys ėmėsi sankcijų atskiriems laivams, kurie, kaip manoma, yra „šešėlinio laivyno“ dalis.

Gruodžio mėnesį Europos Sąjunga sutarė dėl griežtesnių sankcijų Rusijos „šešėliniam laivynui“.

Diplomatai pridūrė, kad sankcijos buvo pritaikytos dar 50 Rusijos tanklaivių. Iš viso ES sankcijas taiko 80 rusų laivų.

Penktadienį JAV ir Jungtinė Karalystė į juodąjį sąrašą įtraukė daugiau kaip 180 laivų ir dvi dideles naftos bendroves.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt