Vokiečių televizijai susidomėjus „Girtekos“ algomis, vairuotojų atstovas tikina – užčiuopta ledkalnio viršūnė

Vilnius

BNS nuotr.

Reporteris IngaŠaltinis: Etaplius.lt

118570

Lietuvos vežėjams vėl skiriamas užsienio žiniasklaidos dėmesys – Vokietijos visuomeninis transliuotojas ZDF parengė reportažą, kuriame skelbiama, jog bendrovė „Girteka Logistics“ nemoka sąžiningo darbo užmokesčio ir išnaudoja vilkikų vairuotojus.

Bendrovė tikina, kad tai susiję su ketinamu priimti mobilumo paketu, todėl „Girteka Logistics“ atstovai atsisakė situaciją komentuoti Vokietijos televizijai. Vis dėlto vairuotojus ginančios asociacijos Lietuvoje vadovas Audrius Cuzanauskas mato kitas priežastis – aptartos problemos būdingos visam sektoriui ir neapsiriboja vien tik darbo užmokesčiu.

Vokietijos televizija Vilniuje kalbėjosi su bendrovėje dirbančiais vilkikų vairuotojais ir Lietuvos profesinių sąjungų aljanso pirmininku A. Cuzanausku. Bendrovė „Girteka Logstics“ komentuoti situaciją ZDF atsisakė.

„Dažniausiai būna taip, jog grįžti, kad gautum likusią pinigų dalį. Tuomet gaunu pora šimtų eurų. To niekuomet neužtenka. Sutartyje numatytas minimalus atlyginimas. Tą minimumą sumoka, tačiau likusią dalį moka grynais. Todėl jie gali sau pasilikti, kiek tik nori“, – ZDF vaizdo įraše kalbėjo baltarusis Vladimiras Apalinskas.

Įraše „Girteka“ pristatoma kaip viena didžiausių Europos vežėjų, konkuruojanti su Vakarų kompanijomis. Pabrėžiama, kad sėkmingai tai daryti Lietuvos bendrovės gali, mokėdamos dienpinigius ir tokiu būdu sutaupydamos per mokesčius.

411711-525312-1287x836.jpg

„Girteka“: konkurencinė kova intensyvėja

Dėl platesnio komentaro LRT.lt kreipėsi į pačią bendrovę. Raštu pateiktame atsakyme bendrovės strateginių partnerysčių direktorius Kristianas Kaasas Mortensenas tvirtina, kad ZDF televizija nagrinėjo viso transporto sektoriaus situaciją ir iš visų transporto bendrovių pasirinko „Girteka Logstics“ dėmesiui pritraukti.

„Iš visų transporto kompanijų pasirinkta „Girteka Logistics“ dėmesiui pritraukti, kadangi jau šiandien esame didžiausia Europos transporto kompanija ir toliau visus stebiname sėkmingu augimu visose rinkose“, – tvirtina K. K. Mortensenas.

605828-128853-1287x836.jpg

Jo teigimu, Europos transporto industrija yra labai fragmentuota – daugiau nei 90 proc. kompanijų turi mažiau nei 10 vilkikų ir tik 1 proc. kompanijų turi daugiau nei 50 vilkikų. Tai, anot „Girteka Logstics“ atstovo, rodo didelį susiskaldymą.

„Esant tokiai rinkai, faktas, kad „Girteka Logistics“ turi daugiau nei 7 400 vilkikų, padaro mus didžiausia ir labiausiai matoma transporto kompanija Europoje. Artėjant mobilumo paketo terminui, konkurencinė kova tarp senojo Europos žemyno ir naujojo – intensyvėja“, – situaciją komentuoja K. K. Mortensenas.

Jo tikinimu, bendrovė niekada nepateikė oficialių pasisakymų ir neužsiiminėjo lobizmu, kad nebūtų daroma įtaka deryboms dėl mobilumo paketo. Būtent tuo K. K. Mortensenas argumentuoja sprendimą situacijos nekomentuoti Vokietijos visuomeniniam transliuotojui.

„Lietuvos kompanijos dydis ir matomumas lemia, kad tampame išskirtiniu užsienio žiniasklaidos dėmesio objektu. Mes palaikome visas spaudos atstovų iniciatyvas kelti klausimus dėl sąžiningos konkurencijos, skaidrumo ir teisinių procesų vykstančių transporto sektoriuje“, – tvirtina K. K. Mortensenas.

401994-729858-1287x836.jpg

Jis pabrėžia, kad „Girteka Logistics“ vykdo veiklą, kuri atitinka įstatymus, visas taisykles, normas ir standartus visose kompanijos verslo šakose ir visose šalyse, kuriose vykdoma veikla.

LRT.lt pasiteiravo, ar tiesa, kad bendrovė dalį atlyginimo, dienpinigių, darbuotojams išmoka grynaisiais. Taip pat – kokiais principais remiantis bendrovėje apskaičiuojamas darbuotojų atlyginimas, skiriamos atostogos ir ar lietuviškai nesuprantantiems darbuotojams sutartys pateikiamos jiems suprantama kalba.

Dėl šių klausimų „Girteka Logistics“ atstovė Neringa Rimšelienė rekomendavo kreiptis į Lietuvos nacionalinę vežėjų automobiliais asociaciją (LINAVA).

„Girteka Logistics“ į asociaciją rekomendavo kreiptis ir dėl klausimų apie darbuotojų kaitą bendrovėje bei vidutinio vilkikų vairuotojų atlyginimo į rankas ir popieriuje.

LINAVA LRT.lt nurodė konkrečių atvejų komentuoti negalinti.

605829-404064-1287x836.jpg

Tą pačią praktiką taiko ir didelės, ir mažos bendrovės

Vertindamas Vokietijos televizijos reportažą, Lietuvos profesinių sąjungų aljanso pirmininkas A. Cuzanauskas tvirtina – nors buvo pasirinkta viena įmonė, problemos vyrauja visame sektoriuje.

„Girteka“ yra „Girteka“. Vien tik tas „Girteka“ pavadinimas... tai yra bendras prekės ženklas. Iš tikrųjų pati „Girteka“ ir „Girtekos grupė“ turi daug daugiau įmonių, kurios užsiima ir pervežimu, ir logistika, ir t. t. Taip, tai yra viena didžiausių įmonių“, – sako A. Cuzanauskas ir priduria, kad derėtų atkreipti dėmesį ne tik į atlyginimų mokėjimą, bet net ir į įmonės darbuotojų kaitą.

Jo teigimu, ne tik tokios didelės, bet ir mažos įmonės Lietuvos transporto sektoriuje turi daug problemų. Kaip tvirtina A. Cuzanauskas, netgi Darbo ginčų komisija konstatavo, kad transporto sektoriuje fiksuojami paraleliniai mokėjimai darbuotojams, kurie yra atskiri nuo darbo sutarčių.

„Tai yra sektoriaus problema. Tai nepriklauso nuo to, ar vairuotojas yra ukrainietis, baltarusis, rusas, kazachas ar lietuvis. Problema ta pati – paralelinis mokėjimas šiame sektoriuje taikomas visiems. Dar nebuvau susidūręs nė su viena įmone, kuri mokėtų taip, kaip yra nustatyta“, – sako A. Cuzanauskas.

415786-15449-1287x836.jpg

Jo aiškinimu, paprastai vilkikų vairuotojų atlyginimas susideda iš dviejų dalių – atlyginimo ir dienpinigių, kurie kartais apskaičiuojami ne pagal darbo laiką ar komandiruotės šalį.

„Įsivaizduokite, yra apmokama už dieną. Tarkime, sutariama dėl 70 eurų už dieną. Tai nepriklauso nuo to, kiek tu dirbai, ar tai dieninės, ar naktinės valandos, ar šventinės. Pasakyta, kaip jie sako, „stavkė“. Už dieną tiesiog nustatyta pinigų suma, ir viskas“, – nurodo A. Cuzanauskas.

Kitiems tolimųjų reisų vairuotojams, anot A. Cuzanausko, netgi mokama už nuvažiuotus kilometrus, nors tai yra draudžiama, arba sumokamas tam tikras procentas nuo krovinio vertės.

„Tu gali vežti savaitę, dvi savaites, stovėti muitinėje... Tau duota tam tikrą suma pinigų, nepriklausomai, kiek dienų dirbi. Yra tiesiog taip. Visiškai neatsižvelgiama į tai, kas yra darbo sutartyje ir kaip tai reglamentuoja mūsų darbo įstatymai, kaip turi būti mokamas darbuotojų atlyginimas“, – komentuoja A. Cuzanauskas.

Jo tvirtinimu, problemos vien tik tuo nesibaigia. Dažnai darbuotojams neduodami reikalingi dokumentai, iš užsienio atvykusiems darbuotojams sutartys pateikiamos lietuvių kalba, argumentuojant, kad tai reikalinga buhalterijai ar bankui, o galiausiai dalis atlyginimo kartais išmokama dienpinigių forma ir netgi grynaisiais.

Susimokėti tenka ir už įsidarbinimą

Prireikus panašias situacijas paaiškinti Darbo ginčų komisijoje, sako A. Cuzanauskas, darbdaviai staiga atranda ir reikiamus dokumentus, kurie darbuotojams iš tiesų nebuvo pateikti, ir įrodymus, kad visas atlyginimas buvo sumokėtas.

„Net stambios įmonės nesibodi jų tiesiog „pripiešti“. Vieni taip „pripiešia“ ir atsinešę į Darbo ginčų komisiją parodo, kad „mes atsiskaitę“. Kaip žinote, Darbo ginčų komisija nevertina, ar parašas yra tikras, ar netikras. Jie tiesiog užskaito. Pas mus jau yra turbūt 35 bylos su padirbtais parašais“, – komentuoja A. Cuzanauskas.

Jo teigimu, taip pat dažni atvejai, kai darbuotojai verčiami eiti neapmokamų atostogų, dirbti sergant, o nusprendus darbovietę palikti, pavyzdžiui, dėl nesumokėtos algos, darbuotojai verčiami nurodyti, kad išeina savo noru.

415783-507618-1287x836.jpg

Be to, tvirtina A. Cuzanauskas, kai kurie darbdaviai reikalauja darbuotojų susimokėti mokestį už įdarbinimą, kuris paprastai siekia kelis šimtus eurų. Darbuotojams argumentuojama, kad tai tarsi avansas, kurį darbdavys ima dėl to, kad darbuotojas gali išeiti.

Pašnekovo teigimu, kai kurie darbuotojai, atvykę iš užsienio šalių, labiau taikstosi su neteisingu elgesiu ne tik dėl to, kad nemoka kalbos ir neišmano, kur derėtų kreiptis susidūrus su problemomis, bet ir dėl to, kad čia jie bet kokiu atveju uždirba daugiau, nei uždirbtų savo tėvynėje.

„Nesakau, kad visi darbuotojai yra šventi. Visur visko yra: ir išgeria, ir pavagia, ir t. t., bet nereikia pagal 1 proc. vertinti visų. Man galėtų pasakyti tą patį – nereikėtų viso sektoriaus taip vertinti, bet aš galėčiau atsakyti – kadangi turime didžiulį įmonių sąrašą, tai tikrai yra ne 1 proc. ir ypač didelių įmonių“, – teigia A. Cuzanauskas.

Lrt.lt

lrt logo

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt