Vokiečių ekspertas: ant karo slenksčio nesame, bet Rusija sieks didinti spaudimą NATO

21480aa65917d2b21fa5c8938150c2f16b3e8648
Lietuva
Lietuvos kariuomenės nuotr.
Augustas Stankevičius Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  BNS

Vilniuje šią savaitę viešėjęs Vokietijos atsargos generolas Heinrichas Braussas (Henrikas Brausas) sako, kad Europa nėra ant plataus masto karo slenksčio, tačiau Rusija ateityje neabejotinai sieks didinti spaudimą NATO, ypač Aljanso rytuose.

„Būtų perdėta teigti, jog šioje Europos dalyje kyla tiesioginė karo grėsmė, – interviu sakė buvęs NATO vadovo pavaduotojas gynybos politikai ir pajėgų planavimui. – Tiesa, Europoje jau vyksta karas, nes (Vladimiras) Putinas užpuolė Ukrainą ir pradėjo siaubingą agresijos karą prieš ją.“

Analitiku šiuo metu Vokietijos užsienio santykių taryboje dirbantis atsargos generolas tvirtina, jog kol kas NATO atgrasymo ir gynybos priemonės yra pakankamai patikimos, kad atbaidytų Rusiją „nuo grasinimo, gąsdinimo ar net puolimo prieš bet kurią NATO sąjungininkę“.

Šios priemonės, be kita ko, apima rytiniame Aljanso sparne dislokuotas bataliono dydžio kovines grupes, sustiprintas NATO Greitojo reagavimo pajėgas, atnaujintus regioninius gynybos planus.

Kaip Aljanso stiprybę H. Braussas taip pat akcentavo plėtrą – šiemet prie NATO prisijungė Suomija, bloką artimiausiu metu turėtų papildyti ir Švedija.

„Štai dėl ko nesutinku su tais, kurie mano, kad jau kariaujame arba esame ant karo su rusais slenksčio. Vis dėlto rizika išlieka. Putinas parodė, kad yra pasirengęs pažeisti Europoje galiojančius tabu ir pulti kaimynę, – sakė ekspertas. – Negalime būti tikri, kad ateityje jis susilaikys nuo puolimo šiame regione.“

„Negalime švaistyti laiko“

Rusija plataus masto invaziją į Ukrainą pradėjo pernai vasarį, o siekdama atkurti prarastus pajėgumus, didina karinį biudžetą.

H. Brausso teigimu, remiantis skirtingais skaičiavimais, po karo Ukrainoje Rusijai prireiks nuo penkerių iki dešimties metų visiškai atkurti savo ginkluotąsias pajėgas, kad šios būtų „pasiruošusios pulti, taip įbauginant bei darant spaudimą NATO“.

„Todėl sąjungininkai turi išnaudoti šį laikotarpį, kad kuo geriau pasiruoštų. (...) Negalime švaistyti laiko“, – sakė analitikas.

Dėl nepakankamų gamybos pajėgumų Bendrija šiuo metu atsilieka nuo planų iki 2024 metų kovo mėnesio aprūpinti Ukrainą milijonu artilerijos sviedinių. Pasak buvusio NATO pareigūno, ES narės turėtų bendrai planuoti įsigijimus.

Jis taip pat ragino palaikyti Europos Komisijos rengiamą Europos gynybos pramonės strategiją, kuri apimtų ir ilgalaikę paramą Kyjivui.

„ES, visos mūsų valstybės ir vyriausybės turi sudaryti ilgalaikes sutartis su Europos gynybos pramone visose šalyse, kad būtų užtikrintas papildomų gamybos linijų sukūrimas“, – kalbėjo jis.

Brigada – „projektas vėliavnešys“

H. Braussas su kitais Vokietijos analitinių centrų ekspertais į Lietuvą atvyko šalių ryšiams gynybos srityje pasiekus apogėjų.

Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Vokietija paskelbė naują saugumo ir gynybos politikos epochą – „Zeitenwende“, o prieš pusmetį pažadėjo per artimiausius kelerius metus Lietuvoje dislokuoti brigadą iš maždaug 5 tūkst. karių.

Pasak H. Brausso, ši brigada yra ryškiausia „Zeitenwende“ iliustracija.

„Tai yra, kaip mes vadiname, mūsų projektas vėliavnešys, – sakė ekspertas. – Jis simbolizuoja tai, ką reiškia „Zeitenwende“. Tai nėra visas iššūkis, bet jis akivaizdžiai parodo, ką jis reiškia – prisitaikyti prie naujų strateginių realijų.“

Nors iš pradžių brigados klausimas buvo sukėlęs įtampų tarp Vilniaus ir Berlyno, valstybės galiausiai sutarė – vienetas į Lietuvą turėtų atvykti palaipsniui, šaliai įrengiant reikalingą infrastruktūrą. Šį planą ketinama įtvirtinti kitąmet pasirašant tarpvalstybinę sutartį.

Vilnius ir Berlynas šiuo metu derasi, kokią infrastruktūrą Lietuva turės įrengti atvyksiantiems Vokietijos kariams bei jų šeimoms.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius yra sakęs, kad Lietuva turės parengti ne tik karinę, bet ir vadinamąją socialinę infrastruktūrą, pavyzdžiui, mokyklas, darželius, laisvalaikio erdves.

H. Brausso teigimu, tai – vienas didžiausių iššūkių tiek Lietuvai, tiek Vokietijai.

„Tai yra iššūkis – jūsų šalyje sukurti sąlygas, kad vokiečių kariai galėtų keleriems metams persikelti į šalį ir kartu su savimi pasiimti šeimą. Ir tai prasideda nuo vaikų darželio, darbo vietų šeimos nariams“, – kalbėjo analitikas.

Divizijos iššūkiai

Lietuva, siekdama didinti savo saugumą, šalyje per mažiausiai septynerius metus ketina įkurti diviziją.

Planuojama, kad esant dabartiniam gynybos finansavimui šalyje šis karinis vienetas kariuomenėje bus sukurtas 2030 metais. Vis tik pilnai sukomplektuotas jis turėtų taptų dar po penkerių metų.

Tai reiškia, kad per šį laikotarpį Lietuvą turėtų prašyti sąjungininkų paramos, pavyzdžiui, tolimosios artilerijos, raketinės artilerijos, žvalgybos ar aviacijos vienetų.

Aljanso karinio komiteto vadovas Robas Baueris BNS lapkričio pabaigoje sakė, kad sąjungininkų parama vienetui priklausys nuo dvišalių diskusijų.

Vis tik H. Braussas teigia, kad dėl to susitarti gali būti sudėtinga.

„Didžiųjų Europos valstybių – Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Vokietijos – ginkluotosioms pajėgoms labai trūksta kovinės paramos vienetų“, – kalbėjo buvęs NATO pareigūnas.

Anot jo, per pastaruosius 20 metų kariuomenės buvo rengiamos ekspedicinėms operacijoms, pavyzdžiui, misijoms Afganistane, kituose karštuose regionuose. Rusijos karas, pasak eksperto, atskleidė kitokią realybę.

„Dabar juos reikia atkurti“, – sakė H. Braussas.