Karių kapines tvarkantys vokiečiai susitiko su Čėsnų šeima

Marijampolė

Gintaras KandrotasŠaltinis: Etaplius.lt

8139

Birželio 26 – liepos 6 dienomis Šunskų seniūnijoje vyksta vokiečių karių stovykla, kurios metu tvarkomos Pirmojo pasaulinio karo vokiečių karių kapinės, esančios Obelinės kaime. Kapines tvarkyti atvyko dešimt vokiečių oro ir jūrų pajėgų karių.

Foto galerija:

Vokiečių kariai šiuo metu kapinėse restauruoja betoninius kryžius, atnaujina medinį kryžių, valo pomiškį, tveria naują tvorą. Na, o pabaigtus darbus oficialiai pristatys liepos 6 dieną.

Birželio 28 dieną kariai kartu su Šunskų seniūnu Rimantu Lekecku, bei Marijampolės savivaldybės paminklosaugininku Gedeminu Kuncaičiu lankėsi Onos Gražinos ir Vinco Čėsnų namuose, kur klausėsi šeimininkų pasakojamus jų tėvų prisiminimus apie Pirmąjį pasaulinį karą ir karių laidojimą, apie tarpukarį bei kapinių priežiūrą įvairiais laikotarpiais.

Ona Gražina Čėsnienė (Elžbietos ir Jono Ašmonų dukra) skaičiuojanti devintą dešimtį amžiaus, mena tėvų pasakojimus, kuomet kariai buvo surenkami iš žūties vietų ir padvadomis (tarm. vežimais) vežami į laidojimo vietą. Kapinaitėse buvo laidojami ne tik vokiečių, bet ir rusų kariai. Apie 1921 – 1922 metus kapinaitėse ant kapų kauburėlių buvo pastatyti betoniniai kryžiai su užrašais. Ant daugelio paminklinių kryžių buvo užrašas „Nežinomo kareivio kapas“. Čėsnų namuose išlikusi vokiečių kareivio fotografija, kuri, tikėtina, daryta kapinių įkūrimo laikotarpiu.

Dar ir šiandien Čėsnai mena kapinaites tankiai apsodintas keturiomis eilėmis eglių, kurias Antrojo pasaulinio karo metu rusų kareiviai išpjovė bunkerių įrengimui. Įėjimas į kapines buvo siauras, įrengtas iš rastų statinių, kurie iš viršaus žiūrint priminė „S“ formą. Toks įėjimas apsaugojo kapines nuo nekviestų lauko žvėrių ir gyvulių (tuo metu kapinės buvo ne miško teritorijoje). O.G. Čėsnienė puikiai mena, kai iš Marijampolės atvažiuodavo dviračiu žmogus, kuris prižiūrėdavo kapines. Iš Čėsnų namų jis skolindavosi įvairius darbo įrankius, reikalingus tvarkymui (kirvį, pjūklą, grėblį ir t.t.). Tačiau šis žmogus daugiau nebepasirodė, kai 1944 metais Lietuvą okupavo Sovietų sąjunga. Tuo laikmečiu kapinės nunyko, apžėlė, nuvirto kryžiai, yra žinoma, jog vyko net nelegalūs kasinėjimai kapavietėse.

Kai Lietuva tapo vėl nepriklausoma valstybė, atsirado privačios iniciatyvos, kurių pagalba buvo pradėtos tvarkyti kapinės. Vienas iš didžiausių iniciatorių yra Almantas Kmieliauskas, kurio rūpesčiu buvo atstatomi išvartyti betoniniai kryžiai, pastatytas medinis kryžius kapinių viduryje. Seniūnijos ir girininkijos rūpesčiu aptverta tvora, šienaujama žolė. Nors negausiai, tačiau kapinės lankomos turistų.

Vinco ir Onos Gražinos šviesios atmintys pažėrė ne vieną prisiminimą ir apie Antrąjį Pasaulinį karą, kuomet anapus Šešupės veikė karinis aerodromas, kuomet namų langai visuomet buvo uždengti, kuomet reikėjo atiduoti prievoles, bei tuomet, kai kiaulių odą reikėjo lupti ir atiduoti kareivių batų siuvimui, kuomet rusų sviedinys įšovė į kluoną ir daug kitų istorijų.

Visus prisiminimus senoliams saugoti padeda darni Čėsnų šeima – dukros ir sūnūs bei gausus būrys anūkų. Kai jų namuose lankėsi vokiečių kariai, dukra Ringailė Milašienė sukosi it vijurkas, kad visi būtų patogiai pasodinti ir pavaišinti. O anūkė Goda Milašiūtė, baigusi tarptautinės teisės studijas, toliau magistro studijas tęsianti Berlyne, buvo puiki vertėja, su kurios pagalba seneliai laisvai bendravo su vokiečių kariais.

Eglės Alenskaitės nuotraukos

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt