VMVT: Lietuvoje pardavinėjamas medus – kokybiškas ir saugus vartoti

Pastarųjų metų Lietuvoje surenkamo medaus laboratorinės kontrolės rezultatai rodo, jog Lietuvos bitynų medus yra saugus vartoti ir yra neužterštas teršalais, teigiama Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) pranešime žiniasklaidai.

Vykdant 2022 m. medaus saugos kontrolės planą, buvo paimta 112 medaus mėginių, kuriems buvo atlikta beveik 10 tūkst. įvairių laboratorinių tyrimų. Iš visų ištirtų mėginių, tik viename rasta pesticido glifosato liekanų, todėl viso 59 kg. šio medaus, buvo uždrausti tiekti į rinką ir buvo saugiai sunaikinti.

Šiais metais VMVT gavo tik vieną vartotojo pranešimą dėl ne lietuviškos kilmės medaus kokybės. Vykdant neplaninį patikrinimą, buvo paimti medaus mėginiai ir atlikti laboratoriniai tyrimai, kuriais nustatyta, kad medaus partija neatitinka juslinių kokybės reikalavimų, kuriuos medaus tiekėjas deklaruoja medaus specifikacijoje.

„Laboratorinių, sudėties tyrimų pagalba taip pat buvo nustatyta, jog medaus sudėtyje yra nebūdingų natūraliam medui oligosacharidų, todėl tai leido įtarti, jog medus suklastotas. Atsižvelgus į tyrimo rezultatus, priimtas sprendimas dėl beveik 4 tūkst. kilogramų minėto medaus partijos tiekimo rinkai sustabdymo bei medaus partija buvo atšaukta iš rinkos“, – rašoma pranešime.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) užtikrina periodinę medaus, pateikto į rinką, kontrolę, kasmet atlieka planinius prekybos tinklų ir turgaviečių patikrinimus, siekiant užtikrinti, jog vartotojus pasiektų saugus ir kokybiškas medus. Patikrinimų metu, inspektoriai vertina, ar tiekiamas į rinką medus atitinka nustatytus kokybės ir saugos reikalavimus, ženklinimo informaciją.

Kaip teigiama pranešime, lietuviško medaus eksportas kiekvienais metais kyla. Remiantis Lietuvos statistikos departamento oficialiais duomenimis, 2020 ir 2021 metais Lietuviško medaus eksportuota (išvežta) virš 3 tūkst. tonų, tuo tarpu 2018 m. buvo išvežta kiek daugiau nei 1 tūkst. tonų medaus.

Pastebima, jog bitininkystė tampa vis populiaresnė veikla ne tik kaimo vietovėse, bet ir miestuose: Vilniaus mieste, šiai dienai, įregistruota beveik pusė tūkstančio bičių šeimų, tuo tarpu, Kauno mieste – virš 300, šiuos skaičius galimai lemia tai, jog turėti avilius ant biurų, viešbučių ar verslo pastatų tapo prestižo ir socialinės verslo atsakomybės išraiška.

Remiantis VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, šiais, 2022 m., bites laiko virš 9 tūkst. bitininkų, įregistruota virš 12 tūkst. bitynų, kuriuose yra laikoma beveik 300 tūkst. bičių šeimų. Nuo 2018 m. bičių šeimų skaičius per penkis metus padidėjo beveik 40 tūkst.