Vitalija Žvingilienė: „Praėjus kaimo keliu, pasižvalgius, o kodėl ne?“

Artėjant 2023-iesiems metams, kai Baraginė taps Mažąja Lietuvos kultūros sostine, programos rengėjai kviečia artimiau susipažinti su Baraginės kaime gyvenančiais ir dirbusiais žmonėmis, kaimo praeitimi ir dabartimi. Šį kartą kviečiame susipažinti su Baraginėje gyvenančia rašytoja Vitalija Žvingiliene.

Vitalija Žvingilienė Baraginėje dirbo darželio auklėtoja, vėliau ilgus metus buvo Baraginės pagrindinės mokyklos pradinių klasių mokytoja. Moteris šiuo metu yra išleidusi dvi poezijos knygas „Širdies melodija“ ir „Rasoti jurginai“, romaną „Monika“, o jau netrukus pasirodys ir ketvirtoji rašytojos knyga – poezijos rinkinys „Prisilietimas“. Taip pat V. Žvingilienė yra parašiusi tekstus ne vienai Baraginės jaunimo kapelos „Svaja“ dainai.

- Papasakokite, kaip prasidėjo jūsų kelias Baraginėje? 

Mano kelias Baraginės kaime prasidėjo 1978 metais. 1980 metais atsidarė darželis, kuriame kelis metus dirbau su vaikais, o vėliau įstojau į Šiaulių pedagoginį universitetą ir pradėjau dirbti pradinių klasių mokytoja, Baraginės pagrindinėje mokykloje praleidau apie 30 metų. 

Visą šį laiką kildavo noras rašyti eilėraščius – dalis jų kildavo iš džiaugsmo, dalis iš meilės, skausmo, ar kitų minčių. Išleidau tris knygas – pirmoji buvo poezijos knyga „Širdies melodija“, į kurią tilpo eilėraščiai, parašyti nuo 16 metų. Vėliau išėjo ir antroji poezijos knyga „Rasoti jurginai“, o galiausiai išėjo romanas pavadinimu „Monika“, kilusį iš noro parašyti romaną. O netrukus išeis ir ketvirtoji mano knyga – eilėraščių rinkinys „Prisilietimas“. 

- Baraginėje pradėjote dirbti tuo metu atsidariusiame darželyje. Kokiais prisiminimais galėtumėte pasidalinti? 

Visai įdomūs tie prisiminimai – kiti laikai buvo, ir gyvenimas tuo metu buvo kitoks. Buvo įdomu matyti, kaip vaikų žaidimuose, vaidinimuose atsispindėjo jų gyvenimas, šeima. Šiuolaikinis jaunimas gal nelabai suprastų, kokie žaislai, kokie žaidimai tuo metu vyravo. Tačiau, kaip pamenu, žmonės buvo šilti – turėjo laiko susitikimams, bendravimui, su vaikais laukdavome Kalėdų Senelio, žaisdavome. Tarpusavyje vyravo nuoširdi, graži, sveika atmosfera. 

- Po studijų toliau tęsėte darbą Baraginės pagrindinėje mokykloje. Kaip sekėsi dirbti toliau? 

Iš pradžių buvo sunku, tačiau padėjo sukaupta pedagoginė patirtis. Tačiau mokykla – tai ne darželis. Mokykloje sutikau labai šiltą, draugišką kolektyvą. Kolegos ateidavo pagelbėti į pamokas, duodavo draugiškų patarimų. 

Dirbdama mokykloje tobulėjau, skaičiau ir domėjausi. Manau, kad šis etapas praėjo gerai, vaikai mane mylėjo, o aš labai mylėjau juos. Tai buvo tiesiog nuostabus darbas, ir jeigu reikėtų rinktis, vėl pradėčiau nuo to paties. 

- Kaip minėjote, jūsų kūrybinis kelias prasidėjo nuo 16 metų, esate parašiusi kelias knygas. Tačiau jūs esate sukūrusi ir tekstus Baraginės jaunimo kapelos „Svaja“ atliekamoms dainoms. Kaip prasidėjo jūsų bendradarbiavimas su kolektyvu? 

Viskas prasidėjo atsitiktinai, kaip ir daugelis dalykų gyvenime - prasideda netikėtai ir atsitiktinai. Vieno pokalbio metu su meno vadovu Antanu Maziliausku parodžiau jam savo eiles, ir jis pasakė, kad galima parašyti melodiją pagal tai. Tad pabandžiau parašyti žodžius vienam kūriniui, ir iš to kilo noras bandyti toliau. Nutikdavo ir taip, jog mintyse dainuodavau savo susikurtą melodiją ir rašydavau. Rašant tekstus taip tarsi išprausdavau save iš vidaus, išsakydavau savo ar kitų žmonių pasakytas įdomias mintis, o vėliau kolektyvo nariai sukurdavo muziką, jas gražiai sudainuodavo. 

Kartą, prisimenu, kapelos vadovas pasakė, kad jiems reikia naujos dainos ir paprašė mano žodžių. Sėdėjau po langu, lauke buvo pavasaris, visur žalia, gražu, ir taip sukūriau tekstą dainai „Žalia daina“. Kapelos vadovas pritaikė gražią, linksmą melodiją, ir taip išėjo graži daina. Ir visa tai užkuria vėlesniam darbui, kai gali matyti rezultatą, kai girdi kad gražiai skamba, kai šias dainas groja per šventes, tai ir pačiai gera, ir džiaugiesi kad kitam patinka, kad gali paklausyti.

- Kaip gimė pirmosios dvi poezijos knygelės? 

Draugai paskatino. Apie 20 metų namuose laikiau pirmosios poezijos knygelės rankraštį, ir vis susilaukdavau klausimo, o kodėl ne? Buvo nedrąsu išleisti savo mintis į viešumą, galvojau, gal dar ne laikas, gal dar reikėtų kažką patobulinti ar pakeisti. Tačiau vieną dieną pamąsčiau, o kodėl ne dabar? O kodėl ne šiandien? Ir taip išėjo pirmoji knygelė. O vėliau taip išėjo ir antroji knyga. 

- Esate išleidusi ir romaną „Monika“. Papasakokite, kas paskatino jus parašyti romaną? 

Atvirai pasakius, prisiminimai. Prisiminimai to, kas buvo, ką teko patirti, matyti, ką teko skaudžiai pajausti, kas buvo užstrigę kaip vaikui. Juk mes vaikystėje viską užfiksuojame ryškiau, emocionaliau. Kai kurie dalykai suaugusiems yra visiškai įprasti, o štai vaikai tai mato visai kitaip. 

Vis grįždavau savyje prie tų temų, apie jas mąstydavau, ir kai skaitydavau kitų parašytas knygas, pagalvojau, o kodėl nepamėginti? Buvau nusiteikusi, jog jeigu neduosiu leidyklai spausdinti, tai liks kaip mano dienoraštis. Tačiau daviau pasiskaityti artimiems žmonėms, kurie, neabejojau, jog pasakys kaip jiems šis kūrinys atrodė. Jie mane padrąsino, tad nunešiau rankraštį į leidyklą, ten žmonės perskaitė, nutarė išleisti, ir taip gimė nauja knygelė.

- Netrukus išleisite dar vieną knygą pavadinimu „Prisilietimas“. Ko tikėtis būsimiems skaitytojams? 

Tai bus poezijos knyga. Jeigu taip atviraujant, ši knyga bus emociškai stipresnė, ir, manau, meniniu atžvilgiu ji stipresnė. Nežinau, kaip į ją sureaguos skaitytojai, tačiau aš skaitydama ją jaučiuosi gerai, jaučiuosi taip, tarsi knyga būtų tokia, kokios aš norėčiau. 

Šiuo metu kaip niekad laukiu šios knygelės išleidimo. Šios knygos gimimas man yra labai svarbus, ir iš skaitytojų tikiuosi šilto, rimto priėmimo, kritikos. O kritika yra varomoji jėga tobulėjimui. 

- Baraginė 2023 metais tampa Mažąja Lietuvos kultūros sostine. Kokios mintys Jums kilo sužinojus apie šį titulą? 

Šaunu, puiku ir savo laiku. Šio titulo Baraginė yra tikrai verta. O verta to dėmesio už tai, jog čia yra nepaprastai aktyvus kultūrinis gyvenimas. Labai daug šilumos, žinių, savo energijos atiduoda Baraginės kaimo bendruomenės pirmininkė ir kultūrinių renginių organizatorė Irena Maziliauskienė. Tai žmogus, kuris gyvena mumis, kuria mūsų gerbūvį, visuomet eina su gyvenimu ir numato įvykius toliau į priekį. Irena suranda po spingsulę kiekviename žmoguje, ir tas spingsules surenka į vieną didelį žiburį. Baraginėje vyksta gražūs renginiai, atvažiuoja įvairūs meno kolektyvai, minimos Valstybei svarbios dienos, o ir pats kraštas pasikeitęs – skulptūrų parkas, sporto aikštynas, gėlynai... Ir tikrai, praėjus kaimo keliu, pasižvalgius, o kodėl ne? Tikrai taip! 

Baraginė 2023-aisiais metais taps Mažąja Lietuvos kultūros sostine. Kviečiame sekti naujienas soc. tinkluose „Facebook“ (www.facebook.com/Baragine2023) ir „Instagram“ (www.instagram.com/baragine2023/) arba adresu www.baragine.lt. Gaukite visas mažosios Lietuvos kultūros sostinės naujienas tiesiai į savo el. pašto dėžutę prenumeruodami mūsų naujienlaiškį.