Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Susipažinti su paminklo, skirto Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, maketu, gali kiekvienas norintis. Šakių ligoninės vyriausiasis gydytojas Algirdas Klimaitis turėjo daugiausiai pastabų dėl aplinkos prie administracijos pastato, kur numatoma pastatyti paminklą. Dariaus Pavalkio nuotr.
Gintarė MartinaitienėŠaltinis: Etaplius.lt
Savivaldybės posėdžių salėje visuomenei buvo pristatytas paminklo, skirto Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, projektas. Nors didelio visuomenės dėmesio nesulaukta, susirinkusiems bene daugiausiai klausimų kilo dėl aplinkos prie numatomo įrengti paminklo sutvarkymo.
Paminklą numatoma statyti priešais rajono savivaldybės administracijos pastatą, dešinėje pusėje. Patį paminklą sudarys trys poliruoto rudo granito blokai, ant kurių bus iškalamos mūsų kraštiečių signatarų – Saliamono Banaičio, Justino Staugaičio ir Jono Vailokaičio – parašų faksimilės. Kaip aiškino paminklo autorius, mūsų kraštietis Mindaugas Šnipas, kiek atokiau nuo paminklo būtų įmontuotas elementas su informaciniu tekstu bei QR kodu, kad būtų galima rasti išsamesnę informaciją internete.
Skulptūra būtų apie 5 m ilgio, 70 cm aukščio. Dalis ploto, esančio priešais pastatą, būtų išklota pilko atspalvio deginto granito trinkelėmis.
Skulptorius M. Šnipas dar pridūrė, kad kairėje ant tos pačios rūšies poliruoto granito plokščių būtų įrengti trys vėliavų pakėlimo stiebai. Šiuo metu minimoje teritorijoje yra šviestuvai, vėliavos stiebas, kelio ženklai, reklaminė iškaba, šiukšlių dėžė, kuriuos tektų pašalinti arba pakeisti tinkamais.
Jau anksčiau buvo svarstytos ir kitos paminklo pastatymo vietos.
„Pirmoji vieta, kurią apžiūrėjome, buvo prie autobusų stoties, kur stovi Vinco Kudirkos biustas, ten nebūčiau sutikęs daryti vien dėl etinių sumetimų kolegos Stasio Žirgulio atžvilgiu... kažką imti šalia drėbtelti... Miesto skveras, manau, daugiau rekreacinė zona, paminklas signatarams ten atrodytų kaip svetimkūnis. J. Lingio parke vyksta įvairios fiestos, todėl paminklas taip pat būtų buvęs ne vietoje. Administracijos pastatas yra valstybinės struktūros elementas, o paminklas signatarams taip pat susijęs su valstybės istorija. Todėl ši vieta – labai logiška sąsaja“, – svarstė M. Šnipas.
Susitikime dalyvavęs Šakių ligoninės vyriausiasis gydytojas Algirdas Klimaitis išsakė pastebėjimą, ar prie paminklinio ansamblio dera administracijos pastato laiptai ir pats įėjimas į pastatą, kuris buvo pristatytas 1997 metais.
M. Šnipas pabrėžė, kad jis, rengdamas paminklo projektą, numatė tik artimiausios aplinkos sutvarkymą.
„Nors šitas pastatas ne pats geriausias architektūros pavyzdys, bet jis man mielas, nes tai mano vaikystės pastatas“, – atviravo M. Šnipas.
Susirinkę svarstė, kad ateityje siūlys rajono architektams ieškoti sprendimų, kaip sutvarkyti visą teritoriją prie administracijos pastato. Tai būtų galima daryti tam tikrais etapais.
Bene daugiausiai diskutuota dėl prie administracijos pastato augančių eglių, kurioms jau per 40 metų – ar jas nupjauti, ar pakeisti kitais augalais.
„Man tai aplinka nepatinka, dabar eglių apatinės šakos be spyglių. Prie tokio kūrinio man jau ir aplinkos kitokios norėtųsi“, – svarstė mero patarėja Violeta Simonavičienė.
Pasak skulptoriaus M. Šnipo, eglių buvimas ar nebuvimas neturi didelės įtakos paties paminklo sprendimui. Jis prisipažino, kad dėl minimų eglių jis kol kas neturi nuomonės, jo žodžiais, eglės jam asmeniškai netrukdo: „Tokia mada ateina: jei paliesi medžio šakelę, tai minia žmonių tau duos per galvą.“
Susitikimo metu diskutuota, kad tamsiu paros metu paminklas ir teritorija turėtų būti apšviesta, siūlyta įrengti vaizdo stebėjimo kameras.
Būtų įdomu išgirsti ir kitų žmonių nuomonę apie paminklą, todėl su paminklo maketu bus galima susipažinti artimiausiuose didesniuose savivaldybės renginiuose ar švenčių metu. Nors jau dabar viešojoje erdvėje pasigirsta svarstymų, kad pati paminklo idėja yra gera, nes neprisirišama prie kažkokių skulptūrų ar biustų.
Rajono meras Edgaras Pilypaitis svarstė, kad galbūt rajono žmonės taip pat galėtų simbolinėmis lėšomis prisidėti prie paminklo, skirto Valstybės šimtmečiui.
A. Klimaitis siūlė pagalvoti, kaip ateityje įamžinti ketvirtą mūsų krašto signatarą – Aleksandrą Grybiną-Faustą, pasirašiusį Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio 1949 m. vasario 16 d. Deklaraciją, taip pat diskutuota dėl signataro Prano Dovydaičio, kuris šiandien labiau laikomas Kazlų Rūdos savastimi, prisiminimo mūsų krašte. Ir dar – ar nepamirštas yra Kovo 11-osios akto signataras Algirdas Endriukaitis?
Paminklas, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, turėtų atsirasti prie Šakių savivaldybės administracijos pastato jau šią vasarą. Preliminari kaina beveik 30 tūkst. eurų.
Šakių rajono laikraštis „Draugas“