Visuomenei pakartotinai pristatytas Prisikėlimo aikštės ir jos prieigų darbų įgyvendinimo projektas

Šiauliai

Architektas Vytenis Rudokas. A. Rutkausko nuotr.

Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt

82822

Pirmadienio pavakarę Šiaulių miesto savivaldybės Tarybos posėdžių salėje vyko pakartotinis Prisikėlimo aikštės ir jos prieigų darbų įgyvendinimo projekto pristatymas. Šiaulių visuomenė buvo pakviesta susipažinti su centrinės miesto aikštės projekto darbų eiga. Susitikimo metu projekto konkursą laimėjęs architektas Vytenis Rudokas pasidalijo savo idėjomis, projekto vizualizacijomis, bei diskutavo su gyventojais aktualiausiomis šių dienų temomis, susijusiomis su Prisikėlimo aikštės tvarkymo darbais.

Pagal sutartį, sutvarkytą centrinę miesto aikštę visu gražumu pamatysime lapkričio 1 dieną. Nors darbai vyksta sklandžiai, deja, ne visus architekto sumanymus pavyks įgyvendinti dėl ribotų Savivaldybės lėšų. Vis dėlto, neatmetama galimybė, jog ateityje bus galima sugrįžti prie šių idėjų ir jas įgyvendinti vėliau, rengiant atskirą konkursą.

Pagal V. Rudoko viziją, svarbiausia, kad Prisikėlimo aikštė taptų gyvu, šiauliečių šeimas ir miesto svečius subursiančiu ir naujas tradicijas kursiančiu objektu. Anot jo, normalu, kai nuomonės nesutampa. „Aš nesiginu dėl to, kas vyksta šiandien. Tai, kad jūsų nuomonė yra kitokia nei mano – visiškai natūralu“, – kalbėjo architektas, turėdamas omenyje aistras dėl tam tikrų projekto elementų, įskaitant taip vadinamą „raudų sieną".

Pasak V. Rudoko, dar 1998 m. patvirtintame detaliajame aikštės plane numatyta, kad šios aikštės nereikia perstatyti – ją reikia vystyti: „Aikštė pas mus viena. Parodykite dar nors vieną centrinę aikštę, kurioje turėtume tokias galimybes. Galima kalbėti apie Saulės laikrodžio aikštę, bet ji nėra urbanistinis darinys. Daugiau tokių aikščių mes neturime. Vadinasi, išvada paprasta – čia turi tilpti viskas, ko reikia miesto centrinei daliai. (…) Paklauskime savęs – ar ta vieta yra skirta poilsiui? Tikrai ne. Ji turi daug kitų funkcijų, atitinkančių bendruomenės poreikius. Turi būti suformuluota užduotis, ko miestiečiai nori, o kad jie pareikštų ko nori, jie turi pasisakyti.“

Architekto teigimu, Prisikėlimo aikštės ir jos prieigų rekonstravimo projektas gimė urbanistinėje aplinkoje, ir čia reikia laikytis žaidimo taisyklių. „Ar kyla kam nors mintis, kodėl Vilniaus Katedros aikštėje nėra medžių, pavėsio ir negalima pailsėti? Paprastas atsakymas – ta vieta ne tam skirta“, – lygino architektas.

Esminė V. Rudoko idėja projekte yra sukurti dviejų dalių aikštę, iš kurių viena pusė bus skirta masiniams renginiams bei kitokiems susibūrimams. Kita pusė, taip vadinamas Savivaldybės skveras, atliks municipalinę-dvasinę ir poilsio funkcijas. „Juokais sakau, kad anoje pusėje valdžia neturi jokių galių. Ji bus mūsų, miestiečių, zona. Ten mes šeimininkai, tik mums reikia tai įsisąmoninti, ir suprasti, kad jeigu mes patys ten nenueisime ir nebūsime, jokios aikštės mes neturėsime“, – savo viziją dėstė architektas.

Kaip teigia jis, aikštėje puikiai derės istorija ir šiuolaikiškumas bei ateitis: „Katedra, skveras, paminklas Laisvės kovų dalyviams – tai yra istorija. Renginių aikštė, nauji, visuomeniniai pastatai – tai yra moderni šiandienos dvasia.“

img-4301.JPG

Įgyvendinti darbai. Susitikimą su visuomene architektas pradėjo pristatydamas jau projekto rėmuose atliktus darbus. Tarp tokių projekto sprendinių jis paminėjo tvarkomą Aušros taką, vedantį žemyn link Ežero gatvės. „Tai yra pagrindinis kelias, vedantis iš miesto centrinės dalies į žalią zoną prie ežero ir prie Salduvės parko. Tai yra labai didelės rekreacinės teritorijos. Čia užkoduotas labai stiprus žmonių srautas. Dabar ten įrengiami pantosai – nuožulnūs takai, kuriais galėtų nusileisti neįgalieji ar mamytės su vežimėliais. Ta vieta bus gausiai apželdinta“, – planus dėstė V. Rudokas.

Iš kitų nuveiktų darbų architektas išskyrė sutvarkytas Tilžės ir Varpo gatvių dalis. Savo eilės dar laukia Trakų gatvės sankryža kartu su Vasario 16-osios gatve. V. Rudokas taip pat nurodė, kodėl nuspręsta Varpo gatvės dalį iškloti trinkelėmis, o ne lieti asfaltą ar grįsti akmenimis – tokiu būdu miesto centrinėje dalyje vykstant renginiams, uždarius eismą šią gatvę bus galima transformuoti į pėstiesiems skirtą bulvarą ir kartu išplėsti erdvę, skirtą mugėms.

„Raudų siena“. Architektas kaip humorą priima tai, kad miestiečiai netruko praminti aikštėje pastatyto ekrano „raudų siena“. „Visai šaunu, kad gimsta tie pavadinimai“, – ant gyventojų nepyksta V. Rudokas. Pasak jo, ši siena, iki šiol sulaukusi daugiausiai šiauliečių aistrų, atliks daugybines funkcijas, visų pirma, užstos aikštę nuo judraus transporto priemonių eismo, netrukdydama mėgautis renginiais. „Stovint šalia ekrano aš jau praktiškai nebegirdžiu automobilių, o aikštę mato praktiškai tik tie, kurie važiuoja autobusu. Šis barjeras jau dirba ir atlieka savo funkciją“, – teigia architektas.

Anot projekto autoriaus, ši aikštės dalis nėra meno kūrinys ar turistų traukos objektas – tai yra funkcinė vieta, o aplinkui ją atsiradus kitiems elementams ir pati siena atrodys visai kitaip: „Aš įvertinu tuos visus pasisakymus apie sienos baisumą labai paprastai. Įsivaizduokite mažo kūdikėlio nuotrauką ir kaip mes diskutuojame – „pas jį nosis ilga ir raudonos spalvos, nebus gražu! Reikia kažką daryti.“ Aš visą šitą dalyką matau taip. Kol neatšvęsime kokių trijų švenčių, kokių penkių koncertų, tol iki galo nesuprasime, kas čia padaryta.“

Grindinio elementai. Pasak architekto V. Rudoko, didelis aikštės plotas pats savaime prašėsi „intrigos“, kurią nuspręsta kurti grindinio elementais. Štai zona prie ekrano bus išgrįsta raudonais akmenimis, kurie įrėmins vietą, skirtą renginiams. Be to, nuspręsta visą aikštę padalinti juodų ir šviesiai pilkų akmenų juostomis, kurios viena kitą keis kas du metrus. Projekte taip pat numatyta sukurti tokį patį grindinio fontaną, koks jau stovi Vilniaus Lukiškių aikštėje. Tuo tarpu automobilių statymui skirtą zoną planuojamą atskirti juodomis klinkerio plytelėmis.

Lies čiuožyklą? Architekto teigimu, dar vienas jo noras, susijęs su grindiniu, buvo turėti praktiškai visiškai lygų aikštės paviršių. Nors liūties metu tai gali sukelti nepatogumų, tačiau tokiu būdu paliekama galimybė per visą aikštę išlieti čiuožyklą. Visiškai lygus aikštės plotas taip pat suteiktų galimybę čia rengti sporto renginius po atviru dangumi.

Naujas dizaino elementas – kubai. Akmenimis grįstas grindinys baigsis ties žaliąja zona ir kitu architekto galvoje gimusiu dizaino elementu – aštuoniais 50-70 cm aukščio kubais, simbolizuosiančiais aštuonis Šiaulių miesto gyvavimo šimtmečius. Šie kubai atliks platformos funkciją – ant jų bus galima kelti kitus dizaino elementus, o šalia esančiuose akmenyse bus inkrustuoti romėniški skaičiai, atspindintys tam tikrus istorinius laikotarpius. Nuo šios vietos, architekto siūlymu, gidams būtų galima pradėti ekskursijas po miestą.

„Kiekvienas kubas turi atspindėti tam tikrą amžių, vadinasi, ant jų gali atsidurti kokia nors sulptūra, bareljefas ar panašiai. Jeigu Ch. Frenkeliui nebūtume pastatę paminklo prie jo fabriko, aš vienareikšmiškai siūlyčiau XIX amžių atspindėti jį pasodinant ant to kubo, ir tegu vaikai jam ant kelių sėdi“, – juokavo V. Rudokas.

Architektas pasiūlė ir dar vieną įdomią idėją, kuri nežinia ar bus įgyvendinta, – suteikti galimybę miestiečiams įsigyti po tam tikrą dalį akmens, ant kurios jie galėtų užrašyti kokį nors užrašą: „Pavyzdžiui, aš, turėdamas šimtą eurų, nusiperku akmenuką ir užrašau „Vytenis pats geriausias arcitektas“. Kitas žmogus, rašantis eilėraščius, galėtų parašyti kokį savo posmą. Bet tai tik svarstymas“, – kalbėjo projekto autorius.

img-4296.JPG

Apžvalgos aikštelė. Prisikėlimo aikštėje numatytas ir objektas, atliksiantis apžvalgos aikštelės funkciją. Buvo planuojama statyti 6 metrų aukščio bokštelį, nuo kurio matytųsi Auksinis berniukas, tokiu būdu sukuriant ryšį tarp šių dviejų erdvių. Šios idėjos įgyvendinti nepavyks, tačiau aikštėje bus apžvalgos aikštelė, vienu metu sutalpinsianti kelias dešimtis žmonių. Architekto teigimu, „viduje bus tam tikros tuščios erdvės, galinčios tarnauti tam tikroms ekspozicijoms, pasakojančioms mūsų miesto istoriją, bus galima lazeriu išdeginti mūsų senuosius žemėlapius ar ant sienų rodyti kokius nors projektus“. Vakare šis statinys turės galimybę būti apšviestas spalvotai.

Paminklo Laisvės kovų dalyviams ateitis – neaiški. Architektas V. Rudokas pranešė pats nedalyvausiantis konkurse dėl Savivaldybės skvere planuojamo pastatyti paminklo, tačiau jo vizija išlieka nepakitusi – tai turėtų būti paminklas Laisvės kovų dalyviams rezistentams. „Mano galva, pats universaliausias sprendimas yra obeliskas. Jis per amžius simbolizavo tas kovas ir jų dalyvius. Aišku, jis turėtų būti modernus. Tai tik mano vizija, o kuo viskas baigsis, pamatysime“, – nedaugžodžiavo jis.

Perkels užrašą „Šiauliai švenčia“. Architektas pasidžiaugė, kad greičiausiai pavyks įgyvendinti dar vieną sprendimą, susijusį su Prisikėlimo aikštės priegomis. Šviečiantį užrašą „Šiauliai švenčia“, šiuo metu puošiantį Kolegijos skverelį, planuojama perkelti į tuščią erdvę šalia „Swedbank“ pastato. Tam esą pritaria ir privatūs sklypo savininkai.

Fotografijos stendai. Kita V. Rudoko paminėta idėja – išstatyti modernius stendus, kurie talpintų senovinius Šiaulius atspindinčias nuotraukas-skaidres. Šie stendai bus išdėstyti tokiais kampais, kad prie jų priėjus būtų galima pamatyti, kaip tam tikri gatvės elementai atrodė prieš eilę metų. Tokius dizaino sprendimus jau yra įgyvendinę kai kurie kiti pasaulio miestai.

Tiesioginis išėjimas iš teatro. Architektas užsiminė ir turintis dar vieną viziją – sukurti tiesioginį išėjimą į Prisikėlimo aikštę iš Šiaulių valstybinio dramos teatro. „Būtų labai puikus dalykas, jeigu teatras turėtų išėjimą tiesiai į aikštę. Tai įneštų dar daugiau kultūros“, – savo mintis dėstė V. Rudokas.

Apšvietimas. Pasak V. Rudoko, aikštės apšvietimas suorganizuotas taip, kad aikštė būtų suskirstyta į ryškiai apšviestas ir prigesintas zonas. Anksčiau minėti dizaino elementai – kubai – turės specialų savo apšvietimą, o šie akcentai geriausiai atsiskleis prieblandoje.

img-4306.JPG

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt