Laisvalaikis | 10 MIN.

Viskas, ką mes atidedam rytdienai

Andrius Tverijonas
2017 m. birželio 11 d. 14:44
keliones-lagaminas-moteris-.jpg

Šiandien pastebėjau, jog vėluoju su kultūros spaudos ir knygų skaitymu. Pasidedu ant stalelio vakarui „Kultūros barus“, „Nemuną“, „Literatūrą ir meną“, vieną kitą knygą, bet vakare kažkas kažkur pakviečia, grįžtu vėlai ir viskas ant stalelio lieka laukti rytojaus. Bet kai pagaliau kažką atsiverčiu, apsidžiaugiu – kaip gerai, kad prisiruošiau.

Vis prisimenu 1922 m. Paryžiaus laikraščio „L’Intransigeant“ sukurtą situaciją: „Amerikiečių mokslininkai skelbia, kad ateina pasaulio pabaiga arba didelę dalį Europos žemyno ištiks katastrofa, tokia staigi, kad mirties neišvengs šimtai milijonų žmonių. Jei ši pranašystė išsipildytų, kaip jūs įsivaizduojate žmonių reakciją nuo tos akimirkos, kai jie tiksliai sužinos apie neišvengiamą katastrofą, iki pačios katastrofos? Ir ką pats darytumėte paskutinę valandą?“

Vieni rinkosi bažnyčią, kiti – ištvirkavimus, kai kas gražiai pasakojo, jog kops į kalnus, kad pasigėrėtų Alpių vaizdais bei augmenija... O štai Marselis Prustas atsakė taip: „Aš manau, kad jei mums visiems iškiltų pavojus žūti taip, kaip jūs sakote, gyvenimas staiga pasirodytų labai nuostabus. Tik pagalvokite, kiek užmačių, kelionių, meilės intrigų, studijų jis – mūsų gyvenimas – nuo mūsų slepia, dengia mūsų tingumu, kuriuo, būdami įsitikinę ateitimi, be paliovos jas gožiame. Bet jei šis slaptumas amžiams pasidarytų nebeįmanomas, koks gražus vėl taptų gyvenimas! O! Jei tik šį kartą katastrofa aplenks, mes būtinai aplankysime naują Luvro galeriją, pulsime panelei X po kojų, nukeliausime į Indiją... Katastrofa praeina pro šalį, bet mes nedarome to, ką ketinome daryti, nes vėl pasijuntame apgauti normalaus gyvenimo, kuriame troškimus slopina aplaidumas.“

Ir dar prisiminiau Meistro žodžius iš Michailo Bulgakovo „Meistro ir Margaritos“: „Jaunystėje norėjau apkeliauti visą žemės rutulį. Matyt, nelemta.“

Paskutinėmis gegužės dienomis su jubiliejumi sveikinome Šiaulių dramos teatro aktorių Vladą Baranauską. Iš visos 1969 m. į Šiaulius atvykusios konservatorijos laidos tik du aktoriai liko ištikimi Šiauliams – Pranas Piaulokas ir Vladas Baranauskas. Iš anų metų labiausiai Vladas man įsiminė kaip Artašekas Z. Chalapiano pjesėje „Lopšinė“. Ši pjesė – tai armėniškas Selindžerio „Rugiuose prie bedugnės“ ir Keruako „Kelyje“ variantas. Anuomet jaunimui tai buvo gaivaus oro gurkšnis, kaip ir Artašekas kiekvienas turėjome savo šventovę Garni, į kurią norėjome nuvykti. Kad ir kaip besilenkčiau aktoriaus Valentino Masalskio talentui ir jo Artašekui, kurį aktorius toje Z. Chalapiano pjesėje kūrė Kaune, visgi Vlado herojus man įstrigo labiau. Gal kad pirmesnis. O ir Šiauliuose Vlado jubiliejui skirtoje A. Nikolaji pjesėje „Rudens istorija“ kalbama apie pabėgimą nuo kasdienės rutinos, apie išvykimą ten, kur traukia širdis. „Rudens istorijos“ herojus Libero – tai tas pats Artašekas, tiesa, jau su kita metų našta, tačiau toks pat neramuolis, nesitaikantis su „tokiu gyvenimu“ kaip kiti. Ne veltui pjesės originalus pavadinimas – „Geležiniai žmonės“.

Gegužę „Laiptų galerijoje“ vyko Remigijaus Venckaus paroda „Trans – LT – Kaimas“. Tai paroda apie internetinius komentarus. Internetiniai komentarai ir juos rašantieji įamžinti nuotraukose. Žmonės be tikslo. O pats Remigijus mane nustebino savybe, kad jis kiekvienoje parodoje vis naujas, bet ir atpažįstamas. Tai išskirtinė savybė. Dažniausiai sakome: „Autorius toks naujas, kad nebeatpažinsi.“

Skaičiau, kad siekiant neprarasti ES paramos, Lietuva padalinta į du regionus – išsivysčiusį Vilniaus regioną ir regioną, kurį sudaro likusi Lietuva. Lietuvoje, sako, geriausiai gyventi Minedui, nes šalis prie jo prisitaikiusi, o jam nedaug ir tereikia taikytis prie šalies.

Dviejų bičiulių pokalbis.

Vienas jų guodžiasi, jog nebėra privataus gyvenimo, nes kompiuteris viską apie jį žino: kokiuose pornografijos puslapiuose jis lankosi, jo ir žmonos gimimo datas, kada ir kiek kartų vedęs, kaip sekasi darbe, kur keliauja ir t. t. Pašnekovas nustemba: „Bet nuo ko tu pradėjai?“ „Nuo ko?“ – klausia pasakotojas. „Na, ne nuo žmonos gimimo datos“, – primena pašnekovas.

Vasara – atostogų metas. Bet šiandien daug yra ir tokių, kuriems atostogauti reikia prisiversti. Ypač verslininkai bijo sustoti, kad kiti nepralenktų, kad ko nors nepražiopsotų, kad nebesukaups tiek, kiek norėtų. Ir nesustojama, ir vis kartojama, kad laikas – pinigai. Bet yra ir kitas posakis, kad nepakeičiamų nėra. Nereikia įsivaizduoti, kad jūs esate pasaulio laikytojai. Pasaulis yra daugiau negu kasdienis šurmulys, o neišlįsdami iš to šurmulio mes prarandame mums dovanotą laiką. Prisiminkime, kad Evangelijos aprašymuose Jėzus niekur neskuba. Atrodytų, kad į Jeruzalę jis turėtų skubėti, o viskas priešingai – kalbasi su žvejais, pasakoja įvairiausias istorijas, užsibūna muitininkų namuose, medituoja būdamas vienas. Kažkuris iš teologų yra pasakęs: „Jis gyvenimą ne vartoja, o tiesiog gyvena.“

Nori nenori – vasarą mes neišvengiame žodžio „Palanga“. Senuose žurnaluose skaičiau, jog Palangą puošė aristokratijos karūna, vilose šiltais vakarais niekad nepristigdavo ilgų pokalbių ir kvapnios arbatos, jūros ošimui pritardavo svajinga pučiamųjų muzika. Paslaugus kurorto laikraštis „Palangos pliažas“ buvo pasirengęs spausdinti visus skelbimus (žodis – 20 centų). Jau tuomet skelbimai paneigė mitą apie lietuvaitėms įgimtą drovumą: „Ieškau draugo kartu sezoną praleisti Palangoj. Į vyrus žiūriu kaip į jausmų turiniui suteikiančius širdies formą. Praleista vasara daugiau gali duoti, kaip 9 ne vasaros mėnesiai.“

Sovietmečiu, kurį jau ir aš prisimenu, pliaže gaudė tranzistoriai ir beveik visi – lenkų stoties „Vasara su radiju“ banga, kuri kas pusvalandį pagrodavo populiarų užsienio šlagerį, jau nekalbant apie Marilę Rodovič ar „Červony gitary“. Jaunimas prisimena šachmatinę, o snobai – naktinį barą „Birutė“ su legendiniu Antanu Šabaniausku ir tik pradedančiu savo karjerą Edmundu Kučinsku („Basas aš einu prie jūros“). Kooperatyvų laikais Palangos pliaže atsirado pirmieji prekiautojai didžkukuliais, čeburėkais ir, kaip skelbėsi, šaltu alumi (kuris, deja, buvo tik drungnas). Sukaltoje lentoje ant tilto tris kartus per dieną tarnautojai kreida parašydavo, kokia oro, vandens temperatūra, koks bangavimas.

Dabar Palanga mėgina vaidinti vakarietišką kurortą, bet geriau to nedaryti – vis tiek sava dvasia Palanga yra nomenklatūrinis kurortas. Būnant joje neapleidžia jausmas, kad vėl atsidūrei sovietmetyje. O dar mažėja pliažas, griūva kopos. Gaila, bet erdvės skleistis buvusiam romantizmui greit visai nebeliks. Kur megsis meilės romanai tada? Su nostalgija prisimeni Eduardo Kaniavos atliekamą dainą: „Palanga, Palanga. Kur tu šiandien, šviesiaplauke?“

Šiandien Palangą galima arba mylėti, arba labai smarkiai jos nekęsti. Kitų jausmų čia nepridėsi. Turiu pasakyti, kad šiuo metu manyje siaučia jie abu. Palanga prarado tobulą jaukaus nepretenzingo kurorto įvaizdį. Nors prisiminiau ir tokį pavyzdį. Draugai grįžo iš Akapulko. Jūs laimingi, sakau jiems, pailsėjote ir, aišku, esate pilni įspūdžių. O jie: nieko gero, Akapulkas tik daug kartų padidinta Palanga.

Kaip norėtųsi, kad Palanga taptų širdžiai mielas kampelis poilsiui, kur nuostabiai gaivus oras, laukinė ir drauge sutvarkyta gamta, toks tarpas tarp miesto ir kaimo. Deja... Ieškau Lietuvoje kito kampelio. Gal tokiu man tampa Birštonas. Jei ne draugas, iš Šiaulių į Birštoną išvykęs skulptorius Martynas Gaubas, vargu ar kada Birštone būčiau apsilankęs.

Birštonas – tai pušys, trykštantys mineralinio vandens šaltiniai, kurhauzas, pasivaikščiojimas Nemuno krantine, skulptūrų parke ar prie mineralinio vandens garinimo bokšto, mėgaujantis čia tvyrančiu gaiviu oru. Ir pokalbiai apie džiazą, sutikus Birštono džiazo festivalio organizatorių Zigmą Vileikį.

Kiekvienas rytas Birštone mielas. Neskubėjimas ir karšta rytinė arbata ar kava, sėdint prie lango ir žiūrint į prasidėjusią giedrą dieną arba, ką darysi, į lietų. Pradedi mėgautis viskuo, kas tave supa. Vaiskus virpantis oras paverčiantis miestelį paslaptinga vietove. Tyla, ramybė... Net baruose miela – tyli muzika, niekas nepapriekaištauja dėl decibelų. Pajunti, kad tikrai atostogauji.

Bet Lietuva lieka Lietuva, o juk norite kur toliau pakeliauti. Būtinai įgyvendinkite tuos savo norus, nors įsivaizduoto malonumo gal ir nepatirsite. Štai pirmą kartą lankiausi Paryžiuje, galvojau, jog mane labiausiai priblokš Luvras, tačiau netikėtai nustebino Orsė muziejus, įsikūręs buvusioje geležinkelio stotyje, pateikiantis milžinišką dailininkų impresionistų šedevrų lobyną. „Mona Liza“ šypsosi už dvigubo stiklo, nedidelė ir vieniša, todėl šiurpiai kontrastuojanti su visą priešingą sieną užimančiomis (6,66 x 9,90 m) Veronezės „Vestuvėmis Kanoje“. Tikėjausi įspūdžio „Mulen Ruže“, bet labiau patiko „Lido“ koncertinė programa.

Teko čia stebėti vos ne miuziklą. Vagys apvagia banką. Vogdami šoka, atlikinėja cirko triukus. Grįžta į užmiesčio vilą – scenoje bemat atsiranda pilnas melsvo vandens baseinas, ant kurio kraštų staiposi gražuolės. Tačiau švęsti jiems ilgai netenka, nes iš salės gilumos virš žiūrovų stalelių praskrenda malūnsparnis, iš kurio scenon nušoka policininkai ir, sušokę keletą šokių, vagis suima. Žodžiu, nustebino techninė renginio pusė ir stebinantis šokėjų sinchroniškumas. Bet, jeigu atvirai, tai ir vienur, ir kitur nusivyliau. Matyt, bėda ta, kad vykdamas į Paryžių labai daug tikiesi. Ir iš Eifelio bokšto, ir iš paplaukiojimo Sena, ir iš Monmartro, ir iš Eliziejaus laukų (ilga plati gatvė)... Ir moterys nusivils – prancūzai nėra tokie galantiški ir mandagūs, kaip pasakojama. Lietuvis paltą moteriai daug greičiau palaikys nei prancūzas. Nors gal ne. Gal klystu. Jei būtų nepatikę ir viskas būtų buvę tik blogai, daugiau į Paryžių nebetrauktų. O traukia.

Kodėl mes keliaujame? Kodėl mėgstame keliauti? Keliaujame, kad atitrūktume nuo įgrisusios aplinkos, nuo kasdienių darbų ir rūpesčių, nes, pasak seno lotyniško posakio, „juodas rūpestis už raitelio sėdi“. Bet pagrindinis kelionių variklis, sako, yra smalsumas. Mokslininkai tvirtina, jog smalsumas, tai yra poreikis tirti aplinką, išlieka visą žmogaus gyvenimą ir tai yra savitas žmogaus bruožas. Žmonės iš smalsumo keliauja į įvairiausias, mažai ištirtas, grėsmingas vietas, žūva lipdami į kalnus arba olų nasruose.

Ką dar, prasidėjus vasarai, reikia nepamiršti be kelionių? Ogi pasveikinti artimus žmones. Birželis – vyrų mėnuo. Pirmasis birželio sekmadienis – Tėvo diena. Ir to mėnesio pagrindinius vardadienius visi žino: 13 d. – Antanas, 24 d. – Jonas, 27 d. – Vladas, 29 d. – Petras ir Povilas. O kur dar tokie kaip Aurimas (16 d.), Adolfas (17 d.), Zenonas (23 d.), Gediminas (27 d.) ar populiarėjantys Merūnas (buvo vakar – 8 d.), Jaunius (26 d.)...

Net nežinojau, kad yra sukurtas net pusantros valandos trunkantis dokumentinis filmas „Beveik Švedija“. Tai filmas apie Lietuvą. Ir ne komedija. O gal ir gerai ieškoti tik to, kas gera.

Birželis, pirmasis vasaros mėnuo, pradėjo savo kelionę. Ar jau spėjote tuo pasidžiaugti? Neatidėkim rytdienai.


Šiauliai
Aukščiausias SADM apdovanojimas „Gerumo žvaigždė“ – J. Šiuparienei
Šiaulių rajono socialinės paramos skyriaus vedėjai Jolantai Šiuparienei įteiktas aukščiausias socialinės apsaugos ir darbo ministro apdovanojimas „Gerumo žvaigždė“.
Veidai | 2 MIN.
0
Lietuva
Lietuva
Valstybės kontrolės atlikto Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) audito išvadas svarstęs Seimo Audito komitetas siūlo visuomeninio transliuotojo Tarybai įvertinti, ar generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė gali tęsti darbą.
Politika | 3 MIN.
0
Gruodžio septynioliktoji – 351-oji metų diena (trečioji 50-osios metų savaitės diena), iki Naujųjų metų lieka 15 dienų.
Horoskopai | 4 MIN.
0
Pasaulis
Radviliškis
JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, kad palaiko savo personalo vadovę Susie Wiles, kuri davė stulbinantį interviu žurnalui „Vanity Fair“ ir jo metu pasakė, jog Baltųjų rūmų šeimininkas turi „alkoholiko asmenybę“.
Pasaulis | 4 MIN.
0
Gruodžio 12 dieną Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ Vilniuje vyko Lietuvos „Junior Achievement“ programos praktinio verslumo ugdymo edukacinė patirtis – „Startuolių džiunglės! Kalėdinė mokomųjų mokinių bendrovių „eXpo 2025“ – tai visuomenei atvira mokinių mokomųjų bendrovių verslų paroda. Jos metu mokiniai pristato mokykloje vystomus produktus / paslaugas, bendrauja su verslo mentoriais, parodos lankytojais, demonstruoja savo įgytas žinias ir antreprenerystės gebėjimus.
Mokslas | 3 MIN.
0


Vyriausybė pripažino žemės ir maisto ūkį nacionaliniam saugumui svarbia sritimi. Toks sektoriaus pripažinimas leis kurti ir palaikyti atsparią bei savarankišką šalies apsirūpinimo maistu sistemą.
Žemės ūkio ministerijos naujienos | 3 MIN.
1
Europos Komisijos (EK) pristatytas pasiūlymas dėl ilgalaikio Europos Sąjungos (ES) biudžeto 2028–2034 metams kelia daug rimtų klausimų. Ypač dėl to, kad žemės ūkio, kaimo plėtros ir žuvininkystės finansavimas mažėtų apie 20 proc. (palyginti su 2021-2027 metų laikotarpiu) ir dėl numatomo steigti naujo fondo.
Žemės ūkio ministerijos naujienos | 6 MIN.
1

Lietuva
Lietuva
Nuo kitų metų pradžios prasidedant antrosios pensijų kaupimo pakopos pakeitimams, gyventojams „Sodra“ pristato įrankį – prognozuojamos senatvės pensijos skaičiuoklę.
Lietuva | 5 MIN.
0
Pastarosiomis paromis nefiksavus kontrabandinių balionų skrydžių iš Baltarusijos, o Lietuvos vilkikams vis dar įstrigus kaimyninėje šalyje, trečiadienį Nacionalinio saugumo komisija (NSK) renkasi į posėdį aptarti saugumo situaciją pasienyje.
Lietuva | 3 MIN.
0

Radviliškis
Šiauliai
Gruodžio 11 dieną Pociūnų bendruomenės namuose surengtas Radviliškio rajono savivaldybės vadovų susitikimas su vietos gyventojais. Tai buvo gyvas, dalykiškas ir pagarbus pokalbis apie tai, kas žmonėms svarbiausia – susisiekimą, vaikų saugumą, gyvenamosios aplinkos tvarkymą ir bendruomenės ateitį.
Politika | 4 MIN.
0
Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narių balsavimas buvo paskutinis žingsnis dėl ugdymo aplinkos mokesčio išlaikymo didinimo Šiaulių mieste ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą gaunantiems vaikams. Ir politikai buvo vieningi. Tėvams pinigines teks ploninti jau nuo Naujųjų, nes sprendimo projektas įsigalios nuo sausio 1 dienos. Vaikų vasaros atostogas taip pat teks planuoti atsakingiau. Ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą teikiančios švietimo įstaigos iš anksto neatostogausiančių vaikų tėvų reikalaus avansinio mokesčio.
Politika | 5 MIN.
0

Kelių eismo taisyklės (KET) sukurtos ne tik eismui reguliuoti, bet ir saugumui užtikrinti. Kai kuriems eismo dalyviams atrodo, kad laikytis visų taisyklių nėra būtina, tačiau toks požiūris yra klaidingas ir pavojingas. Net menkiausias taisyklių nepaisymas gali turėti skaudžių, o kartais ir tragiškų pasekmių.
Saugi kelionė – bendras tikslas | 5 MIN.
0
Kelionė automobiliu – tai ne tik transporto priemonės vairavimas, bet ir emocinis iššūkis vairuotojui. Daugeliui kelią apkartina stresas, kuris iš dalies kyla ne dėl išorinių veiksnių, o dėl prasto pasiruošimo kelionei. Kruopštus kelionės planavimas leidžia sumažinti įtampą ir išvengti rizikos kelyje.
Saugi kelionė – bendras tikslas | 5 MIN.
0

Pasaulis
Pasaulis
JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, kad palaiko savo personalo vadovę Susie Wiles, kuri davė stulbinantį interviu žurnalui „Vanity Fair“ ir jo metu pasakė, jog Baltųjų rūmų šeimininkas turi „alkoholiko asmenybę“.
Pasaulis | 4 MIN.
0
Šiais metais sąjungininkės skyrė Ukrainos ginklų gamybai beveik 5 mlrd. dolerių, už panašią sumą nupirko Kyjivui ginklų Jungtinėse Amerikos Valstijose, antradienį pranešė gynybos ministras Denysas Šmyhalas.
Pasaulis | 2 MIN.
0


Šiauliai
Pakruojis
Pastebėję, jog Šiaulių miesto įmonėms trūksta aiškumo apie jų vaidmenį galimų ekstremaliųjų situacijų metu, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Pramonės komiteto iniciatyva (pirmininkas Rolandas Gabrielaitis, UAB „Bodesa“ prezidentas), gruodžio 5 dieną pakvietė verslo atstovus į informacinį susitikimą su Šiaulių miesto savivaldybės Civilinės saugos ir mobilizacijos specialistais tema „Pasiruošimas ekstremaliosioms situacijoms: ką privalo žinoti įmonės“.
Verslas | 4 MIN.
0
Su Pakruojo rajono savivaldybės vadovais – meru Sauliumi Margiu, vicemere Simona Lipskyte, administracijos direktore Aušra Dveliene ir savivaldybės skyrių vedėjais susitiko UAB „Milsa“ generalinis direktorius Mantas Makulavičius, vykdantysis direktorius Mindaugas Verbickas, AB „Klovainių skalda“ gen. Direktorius Gediminas Mozūras, projektų ir inovacijų direktorius Imantas Kuncevičius, UAB „Eksplosita“ verslo plėtros direktorius Vaidas Zubavičius.
Verslas | 2 MIN.
0

Kelmė
Radviliškis
Vakar Kelmėje kaktomuša susidūrė automobiliai. Laimei, žmonės nenukentėjo.
Kriminalai | 2 MIN.
0
Vakar Radviliškyje rastas moters kūnas, praneša teisėsauga.
Kriminalai | 2 MIN.
0


Akmenė
Šiauliai
Pirmadienį policija sulaikė Akmenės rajone girtą automobilį vairavusį vyrą.
Gatvė | 2 MIN.
0
Gatvė | 2 MIN.
0
Panevėžys
Lietuva
Tragiškas trečiadienio rytas Panevėžio rajone: per avariją žuvo lengvojo automobilio vairuotojas.
Gatvė | 2 MIN.
0
Rūdninkų karinio miestelio antro etapo rangove tapusi bendrovė „Fegda“ teigia, jog darbui su aukštesnio slaptumo informacija leidimo iš Valstybės saugumo departamento (VSD) negavo, nes nedeklaravo mažos vertės įsigijimų iš trečiųjų pasaulio valstybių įmonių.
Gatvė | 4 MIN.
0

Radviliškis
Šiauliai
Praėjusį penktadienį Nostra.lt – RKL B diviziono C grupės rungtynėse BC „Radviliškis“ namuose 101:74 (30:16, 26:21, 20:17, 25:20) nugalėjo Klaipėdos „VKKM-Neptūnas“ komandą ir įrašė varžovams pirmąjį sezono pralaimėjimą.
Sportas | 3 MIN.
0
Pasistiprinusi Šiaulių „Elgos-Grafaitės-S-Sporto“ vyrų tinklinio komanda savaitgalį iškovojo įsimintiną pergalę „Elme Messer“ Baltijos lygoje. Šiauliečiai sekmadienį išvykoje 3:1 (25:23, 14:25, 28:26, 25:20) nugalėjo čempionės titulą ginančią Tartu „Bigbank“ (Estija) komandą.
Sportas | 4 MIN.
0


Šiauliai
Radviliškis
Šiaulių rajono socialinės paramos skyriaus vedėjai Jolantai Šiuparienei įteiktas aukščiausias socialinės apsaugos ir darbo ministro apdovanojimas „Gerumo žvaigždė“.
Veidai | 2 MIN.
0
Gruodžio 12 dieną Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ Vilniuje vyko Lietuvos „Junior Achievement“ programos praktinio verslumo ugdymo edukacinė patirtis – „Startuolių džiunglės! Kalėdinė mokomųjų mokinių bendrovių „eXpo 2025“ – tai visuomenei atvira mokinių mokomųjų bendrovių verslų paroda. Jos metu mokiniai pristato mokykloje vystomus produktus / paslaugas, bendrauja su verslo mentoriais, parodos lankytojais, demonstruoja savo įgytas žinias ir antreprenerystės gebėjimus.
Mokslas | 3 MIN.
0
Šiauliai
Šiauliai
Gyvename laikais, kai parduotuvių lentynos lūžta nuo įvairiausių maisto produktų, spalvingus meniu siūlo gausybė restoranų, kavinių ir užkandinių. Nenuostabu, kad tokioje gausoje dažnai būna sunku atsirinkti, už kokius suvalgytus produktus kūnas mums padėkos, o kas nukeliavęs į skrandį organizmui padarys gerokai daugiau žalos, nei naudos.
Sveikata | 3 MIN.
0
Ministrė pabrėžė, kad savivaldybių socialinės paramos skyrių vadovai yra viena svarbiausių grandžių socialinės apsaugos sistemoje – būtent jų sprendimai, gebėjimas išgirsti ir rasti sprendimus lemia realius pokyčius žmonių gyvenimuose.
Veidai | 2 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Lietuvoje savarankiškai dirbančių asmenų skaičiui viršijus 300 tūkst., vis daugiau kalbama ir apie jų poreikį įsigyti nekilnojamojo turto. Kelias iki nuosavo būsto savarankiškai dirbantiesiems gali būti sudėtingesnis. Finansų įstaigos, vertindamos laisvai samdomų specialistų ar smulkiųjų verslininkų paraiškas, taiko griežtesnius kriterijus, todėl norint gauti paskolą būtina kruopščiai pasiruošti, rašoma banko „Bigbank“ pranešime žiniasklaidai.
Namai | 5 MIN.
0
Šiandien vos keliais paspaudimais telefono ekrane technologijos tvarko namus, reguliuoja šildymą ir apšvietimą bei apsiperka. Inovacijos ir dirbtinis intelektas yra integruojamas net į buitinės technikos prietaisus, pavyzdžiui, šaldytuvus. Technologinės naujovės leidžia palengvinti jų priežiūrą, su kuria susiję nemažai mitų. Kokie jie ir ar juose yra bent krislas tiesos?
Namai | 5 MIN.
0

Šiauliai
Šiauliai
Šiaulių rajono socialinės paramos skyriaus vedėjai Jolantai Šiuparienei įteiktas aukščiausias socialinės apsaugos ir darbo ministro apdovanojimas „Gerumo žvaigždė“.
Veidai | 2 MIN.
0
Ministrė pabrėžė, kad savivaldybių socialinės paramos skyrių vadovai yra viena svarbiausių grandžių socialinės apsaugos sistemoje – būtent jų sprendimai, gebėjimas išgirsti ir rasti sprendimus lemia realius pokyčius žmonių gyvenimuose.
Veidai | 2 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Gruodžio septynioliktoji – 351-oji metų diena (trečioji 50-osios metų savaitės diena), iki Naujųjų metų lieka 15 dienų.
Horoskopai | 4 MIN.
0
Kalėdų eglutės puošimas – smagi tradicija, bet kai kurie Zodiako ženklai šią veiklą traktuoja kaip rimtą meninę užduotį. Štai trys, kurie gali pradėti tikrą dramą dėl girliandų, žaisliukų ar žvaigždės vietos viršuje.
Horoskopai | 2 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Gruodžio septynioliktoji – 351-oji metų diena (trečioji 50-osios metų savaitės diena), iki Naujųjų metų lieka 15 dienų.
Horoskopai | 4 MIN.
0
Kalėdų eglutės puošimas – smagi tradicija, bet kai kurie Zodiako ženklai šią veiklą traktuoja kaip rimtą meninę užduotį. Štai trys, kurie gali pradėti tikrą dramą dėl girliandų, žaisliukų ar žvaigždės vietos viršuje.
Horoskopai | 2 MIN.
0

Lietuva
Lietuva
Šventiniu laikotarpiu tautiečių širdyse ir lėkštėse silkė užima garbingą vietą. Ji patiekiama su „patalais“, svogūnais, morkomis, grybais ar net razinomis – tikra klasika, be kurios sunku įsivaizduoti Kūčių stalą. Tačiau ši nedidelė, nebrangi ir ištisus metus prieinama žuvis – kur kas daugiau nei mūsų virtuvės pažiba. Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ primena, kad silkė yra itin mėgstama ir kitų tautų virtuvėse, o jos maistinė vertė neretai lenkia net kur kas brangesnes žuvis.
Virtuvė | 5 MIN.
0
Šventiniam laikotarpiui desertų studijos „Macaroom“ konditerės Giedrė Pečenkienė ir Jovita Morkūnaitė siūlo alternatyvą įprastiems ir visiems jau puikiai pažįstamiems imbieriniams sausainiams. Nors speculoos sausainių pavadinimas skamba neįprastai, tai įdomesnė imbierinių sausainių versija, kurią kiekvienas labai nesudėtingai pasigamins namuose.
Virtuvė | 3 MIN.
0