REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Politika2023 m. Spalio 15 d. 15:22

Visai kaip prieš aštuonis dešimtmečius

Pasaulis

Rawpixel.com nuo­tr.

Rytas StaselisŠaltinis: Etaplius.LT


280580

Izraelį praėjusį šeštadienį atakavę palestiniečių „Hamas“ organizacijos teroristai, atrodo, buvo sugėrę savyje visų pasaulio piktadarių patirtį. Nemažai dešimtmečių vykstantį žydų ir palestiniečių konfliktą stebinčių analitikų šiomis dienomis pažymi, esą Izraelio sieną iš Gazos Ruožo kirto ne šiaip kokie beduinų klajokliai, o teroristinės organizacijos „Hamas“ specialiosios pajėgos. Ginkluoti moderniais vakarietiškais bei rusiškais ginklais, dalyvavę specialiose treniruotėse net Malaizijoje (ten esą vyko skraidymo parasparniais pratybos) ir kitose tolimose šalyse.

Vienas Izraelio kariškis generolas medijų atstovams tvirtino, kad tai, kas savaitgalį įvyko šalies pietuose, nebuvo mūšis, susišaudymas ar kas nors į tai panašaus. Tai buvo elementarios žudynės. O ginkluotų smogikų į nelaisvę Gazos sektoriuje vedami žydai jam priminė Antrojo pasaulinio karo metų kronikos juodai baltus kadrus, kuriuose tada fiksuoti žydai, vedami į egzekucijų vietas.

„Izraelio valstybės įkūrėjai tvirtino, esą jų tikslas – sukurti tokią valstybę, kuri būtų saugiausia žydų vieta Žemėje“, – priminė vienas Kneseto (Izraelio parlamento) narys iš politinės opozicijos. Ir tuojau pat pridūrė: „Ką jie pasakytų dabar, pamatę tai, kas įvyko pasienyje su Gaza!“

Kai kurie ekspertai pabrėžia, kad kruvinos operacijos, kurios metu žuvo per 1 000 izraeliečių, planas buvo parengtas tikrai ne „Hamas“ štabuose. Jį paruošti galėjo nebent Irano islamo revoliucijos sargai. O gal net Maskva. Pastaroji kol kas viešai ir tvirtai neįvardijama, tačiau apie tai, kad rusų specialiosios tarnybos prie išpuolio planavimo galėjo prikišti savo nagus, dviprasmiškai užsimenama vis dažniau.

Viena vertus, Maskvos apylinkėse taip ir neatsirado nė vieno mainstrynio (vyraujančios pozicijos) veikėjo, kuris pasmerktų teroro išpuolį. Įskaitant prezidentą Vladimirą Putiną. Dar daugiau – žemesnio rango personažai iš politikos ir propagandos hierarchijos (tokie kaip eksprezidentas Dmitrijus Medvedevas) atvirai džiūgavo dėl to, kas savaitgalį nutiko Izraelio pietuose. Organizacijos „Pew Research Center“ tyrimai dar prieš išpuolį rodė, kad per 80 proc. izraeliečių turi neigiamą požiūrį į dabartinę Rusiją. Dabar toji dalis turėtų padidėti.

Kita vertus, kai kurie analitikai pastebi, kad kaip tik šiuo metu, prieš pat išpuolį, buvo itin laukiamas itin reikšmingas Izraelio susitarimas su Saudo Arabija – bene svarbiausia arabų pasaulio valstybe, kuri ligi šiol niekaip nesijungė prie diplomatinius santykius su žydų valstybe užmezgusių Jungtinių Arabų Emyratų, Jordanijos, Egipto. Toks susitarimas, kurį, kaip tvirtinama, gana grubiu diplomatiniu spaudimu rėmė amerikiečiai, galėjo esmingai pakeisti padėtį visame Artimųjų Rytų regione, kur čia Izraeliui priešiški galėjo likti tik Iranas bei Kataras. O svarbiausia – tai būtų itin rimta prielaida mažėti pasaulinėms naftos kainoms. Veiksnys – visada aktualus Rusijai.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto sociologė, prof. Ainė Ramonaitė žydų valstybėje šiuo metu iš tikrųjų turėtų ką veikti, nes esama požymių, kad ten labai vienareikšmiškai tvirtinosi jos suformuluota teorija apie tai, kad vidinis visuomenės susipriešinimas yra labai palankus kokioms nors akcijoms bei atakoms iš šalies išorės. Keletą mėnesių Izraelyje ligi tol vykę protestai dėl įgyvendinamos teisinės sistemos reformos, galima sakyti, į politinę priešpriešą įtraukė ne tik eilinius žmones, bet ir kariškius, ir specialiųjų tarnybų pareigūnus.

O štai pagrįstai išgirtųjų Izraelio saugumo, žvalgybos tarnybų ir kariuomenės saugumo protokolai beigi algoritmai, deja, nesuveikė. Juos teks peržiūrėti. Lygia greta vertinant ir šalies politikų atsakomybę. Tų, tokių kaip dabartinis Vyriausybės vadovas Benjaminas Netanjahu, kuris, kaip teigia izraeliečių saugumo ekspertas ir buvęs kariškis Grigorijus Tamaras, mėgino politiškai žaisti su „Hamas“ ir priešpastatyti šią organizaciją nominaliai nuosaikesnei organizacijai „Fath“, kuri administruoja palestiniečių autonomijos teritoriją dešiniajame Jordano upės krante. Esą turėdamas tikslą taip suskaldyti palestiniečius, kad jų valstybės kūrimas Palestinoje netektų prasmės.

Tam tikrų saugumo taktikos korekcijų, ko gero, neišvengsime ir mes. Bjaurioji nuojauta kužda, kad įtvirtintų užkardų sienų ar tvorų signalizacijos bei sistemų sugadinimas, kaip buvo ne tik Gazos sektoriaus pasienyje su Izraeliu, bet ir mūsų su Baltarusija Čepkelio teritorijoje, jau yra įrašyta teroristų vadovėliuose beigi žinynuose.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA