Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt
Per tris šių metų ketvirčius Lietuvoje kilo 7180 gaisrų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų skaičius sumažėjo 27 proc. Gaisruose žuvo 60 žmonių (pernai per tą patį laikotarpį – 55), iš jų 2 vaikai (2019 m. per tą patį laikotarpį – 0), o 112 gyventojų patyrė traumų.
Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 82 gyventojus. Nuo ugnies jie apsaugojo 560 pastatų, 62 transporto priemones, išgelbėjo 867 gyvūnus.
1584 gaisrai užgesinti gyvenamosios paskirties pastatuose (1783 gaisrai), t. y. 22,1 proc. visų gaisrų, o juose žuvo 47 (40 gyventojų) gyventojų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gaisrų čia sumažėjo 11,2 proc.
Gaisrų, kuriuose žuvo žmonės, pagrindinės priežastys: 27 žmonės žuvo dėl neatsargaus rūkymo, po 10 – dėl neatsargaus elgesio su ugnimi bei dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų, 5 – dėl pašalinio ugnies šaltinio, 3 – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, 2 – dėl elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų, 1 – dėl dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų gedimų. Dar 2 žmonių žūties priežastys tikslinamos.
Visagino savivaldybėje per šį laikotarpį kilo 37 gaisrai (2019 m. – 39 gaisrai). Gyvenamuosiuose pastatuose kilo 10 gaisrų, iš kurių 2 – bendro naudojimo vietose, 8 – butuose. Žmonių aukų pavyko išvengti, traumuoti 3 žmonės. 2 gaisrai kilo transporto priemonėse, atvirose teritorijose kilo 15 gaisrų, iš jų: 3 kartus degė sausa žolė (išdegė apie 9 arus), 2 kartus – miško paklotė (išdegė apie 44 arus), 10 kartų – šiukšlės, laužai. Sodininkų bendrijų teritorijose kilo 11 gaisrų, iš jų: 5 kartus degė sodo nameliai, 6 kartus – atviroje teritorijoje šiukšlės, sausa žolė. 4 kartus (2019 m. – 15) ugniagesiai gelbėtojai vyko į gyvenamuosius būstus dėl maisto pridegimo, kurių savininkai buvo patraukti administracinėn atsakomybėn. Dar daug miesto gyventojų neįsirengė namuose autonominių dūmų signalizatorių, kurie kilus pavojui signalizuoja apie nelaimę, iš 11 atvejų, net 7 butuose nebuvo įrengti autonominiai dūmų signalizatoriai.
Pagrindinės gaisrų priežastys: 4 gaisrai – neatsargus elgesys su ugnimi, 2 – neatsargus rūkymas, 1 – padegimas, 2 – transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai, 4 – elektros prietaisų, įrenginių elektros instaliacijos gedimai, 5 – krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimai, 19 – kitos priežastys.
Be gaisrų gesinimo, Visagino ugniagesiai per 9 mėnesius atliko 80 gelbėjimo darbų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų atlikta 27,2 proc. daugiau. Ugniagesiai gelbėtojai 36 kartus teikė pagalbą gyventojams buityje, 38 kartus ugniagesiai talkino kitoms specialiosioms tarnyboms, 2 kartus jie padėjo žmonėms autoavarijose bei 74 kartus buvo atlikti kiti darbai, kurių metu buvo išgelbėta 1 žmogaus gyvybė.
Vis labiau vėstant orams prasidėjo intensyvaus šildymo sezonas, o su juo atsiras ir naujų sąlygų bei priežasčių gaisrams kilti, kadangi gyventojai, daugiau laiko praleisdami namuose, naudoja šildymo įrenginius, elektrinius buitinius prietaisus, nesilaiko elementarių gaisrinės saugos taisyklių. Kaip rodo statistika, šaltaisiais metų mėnesiais labai padaugėja gaisruose žūstančių žmonių. Atkreipiant į tai dėmesį, Visagino priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba nori priminti reikalavimus naudojant kieto kuro krosnis ir šildymo įrenginius:
prieš intensyvų kūrenimą būtina krosnis gerai sutvarkyti bei išvalyti dūmtraukius;
patikrinti ar nėra plyšių kaminų bei židinių sienelėse, pro kurias gali prasiveržti ugnis;
kad iš krosnies pakuros iškritusios žarijos neuždegtų grindų, būtina prie jų prikalti skardos lapą arba įrengti nedegų pagrindą;
nepalikti ir nedžiovinti malkų bei kitų degių medžiagų ant krosnių arba arti jų, palikti atvirų pakuros durelių;
kai kūrenasi krosnis neišeikite iš namų, nepatikėkite jų priežiūros mažamečiams vaikams;
Iškūrenę krosnį, per anksti neužstumkite sklendės. Ją galima visiškai uždaryti tik įsitikinus, kad ugnis jau baigė rusenti. Nes galima apsinuodyti smalkėmis.
Kita aktuali problema – patalpų šildymas elektriniais prietaisais. Atminkite, kad pavojinga į elektros tinklą iškart įjungti kelis tokius elektros prietaisus, nes perkraunama elektros instaliacija, kaista laidai, gali įvykti trumpas jungimasis, dėl ko dažnai ir kyla gaisrai. Elektrinius šildymo prietaisus su atviru šildymo elementu reikia statyti ant nedegaus paviršiaus, toliau nuo užuolaidų bei baldų. Nepalikite ant jų padžiautų drabužių, o išeinant iš namų elektrinius šildymo prietaisus būtina išjungti.
Nemažėja gaisrų ir dėl savos gamybos elektrinių šildymo prietaisų. Todėl daug saugiau naudoti gamyklinius šildymo prietaisus, žinoma, prieš tai gerai susipažinus su jų eksploatacijos taisyklių reikalavimais.